Karą pradėjo vienas žmogus – JAV Prezidentas Donaldas Trumpas. Tačiau net D. rumpas negalėtų pasakyti, kur šis karas galų gale nuves ir kada jis baigsis. Vėl atveriamos durys protekcionizmui, kuris 20 a. sukėlė Didžiąją depresiją. Nebūtinai tai pasikartos, bet pasaulio ekonomikos laukia nelengvi laikai. Jei visai neseniai buvo vilčių, kad pavyks šio karo išvengti, dabar tos viltys atrodo naivios.
Kaip ir viltys, kad tuomet dar tik kandidato į JAV prezidentus D.Trumpo retorika tėra rinkiminės kampanijos atributas, politikos naujoko bandymas atkreipti į save dėmesį, viso labo pigus populizmas, kuris po rinkimų bus pamirštas. Taip neįvyko: D.Trumpas įgyvendina prieš rinkimus duotus pažadus: iš visų jo kritikuotų kaip JAV nenaudingų tarptautinių susitarimų – dėl prekybos, klimato, Irano, Š.Korėjos, išlaidų gynybai – JAV traukiasi, taigi, amerikiečiai gauna tai, už ką jie balsavo.
Kare kaip kare: atsakomieji ES veiksmai
Europos Sąjunga praėjusią savaitę paleido atsakomuosius šūvius, įvesdama padidintus tarifus kai kurioms JAV gamybos prekėms: 25 proc. muito tarifai įvedami JAV pagamintam viskiui, apelsinų sultims, tabakui, garsiesiems Harley Davidson motociklams, kai kuriems kitiems gaminiams, bendra suma – apie 2,8 milijardai eurų. Harley Davidson kompanija jau pareiškė, kad dėl ES įvestų muitų kompanija patirtų apie 100 mln. JAV dol. nuostolių per metus, todėl kompanija ketina perkelti ES rinkai skirtų motociklų gamybą iš JAV į kitą valstybę. Minėtos priemonės – tai ES atsakas į D. Trumpo sprendimą nuo birželio 1 dienos įvesti 25 proc. muito tarifą plienui ir 10 proc. tarifą aliuminiui, gaminamiems ES valstybėse ir eksportuojamiems į JAV.
Atsakomieji ES žingsniai sukėlė D.Trumpo pyktį. Praėjusią savaitę jis pažadėjo įvesti naujus muitus – 20 proc. muito tarifus ES pagamintiems automobiliams, jei ES neatšauks savo sprendimo dėl atsakomųjų žingsnių. ES eksportuoja į JAV automobilių ir jų dalių už 58 milijardus JAV dolerių, taigi, jei D.Trumpas pažadą įvykdytų, poveikis ES ekonomikai būtų 10 kartų didesnis nei jau įvestų plieno ir aliuminio muitų. Skaudžiausią kirtį patirtų Vokietija – apie 50 proc. ES automobilių eksporto į JAV tenka Vokietijai. Jei D.Trumpas įvykdytų ir šį grasinimą, Europos Sąjunga privalėtų reaguoti, ji, be abejonės, atsakytų atitinkamai.
Pasaulio patyrimas rodo: kai pradedamas tokio pobūdžio karas, jo eskalacijos išvengti neįmanoma, visi tampa to karo įkaitais. Ir pastarasis karas įgis savo logiką, apie kurią negalvojo tas, kuris jį pradėjo.
Už tarptautinę prekybą atsakinga Europos Komisijos narė Cecilia Malmstrom sako, kad ES paprasčiausiai „neturi kito pasirinkimo“ kaip atsakomąsias priemones. Europos Sąjunga jau apskundė JAV tarifus Pasaulio prekybos organizacijai, vadindama juos „visiškai protekcionistiniais“ bei „neteisėtais“. Nėra abejonių, kad Pasaulio prekybos organizacija situaciją vertina panašiai.
Pasekmės – ne tik prekyboje
D.Trumpas kariauja ne vieną, o kelis prekybos karus. JAV prezidentas kariauja ir su savo artimiausiomis kaimynėmis Kanada bei Meksika. Vis labiau įsisiūbuoja prekybos karas su Kinija, kurį dar galima logiškai paaiškinti: Kinijos ekonominė ir prekybos politika tikrai nebuvo ir nėra draugiška Vakarams.
Tačiau nedraugiškų JAV tarifų yra paliestos Kanada, Meksika, ES ir kitos valstybės, toli gražu ne priešiškos JAV. Atrodo, kad D.Trumpas nusprendė kariauti su visu pasauliu. JAV susilaukia atsakomųjų tarifų iš visų pusių, Pasaulio prekybos organizacija – atitinkamų skundų.
Prekybos karas ne tik griauna nusistovėjusią pasaulio prekybos sistemą. Jis kelia sumaištį tarptautiniuose santykiuose bei gali pavojingai pakeisti geopolitinę situaciją. Jau dabar Kinija ir Europos Sąjunga kartu svarsto, kaip atsakyti į D.Trumpo veiksmus. Tai vyksta nežiūrint to, kad ES ieško kelių, kaip sumažinti Kinijos investicijas į strategines ūkio sritis, bandant pristabdyti Kinijos OBOR strategijos įgyvendinimą ES valstybėse.
Tačiau ekonominė realybė yra kitokia nei D.Trumpo įsivaizduojamas bei kuriamas pasaulis.
Vokietijos ir Italijos iniciatyva Europos Komisija yra parengusi tiesioginių užsienio investicijų patikros mechanizmą, kuriam jau pritarė Europos Parlamentas, jį artimiausiu metu turėtų patvirtinti ES Taryba, t.y. ES valstybės narės. Toks buvo planas, tačiau D.Trumpo veiksmai apsunkins tokio mechanizmo – nepageidaujamų investicijų į strateginius energetikos, transporto (jūrų ir oro uostai), komunikacijų, gynybos, medijų sektorius – įteisinimą ES lygiu.
D.Trumpas įsitikinęs, jog taip jis gina savo šalies dirbančiųjų interesus ir įgyvendina savo rinkiminį šūkį „America First“. Realybėje prekybos kare labiausiai nukentės vartotojai, nes muitų įvedimas ar jų didinimas reikš didesnes produktų ir paslaugų kainas. Nukentės ir JAV gamintojai, kurių produkcija pabrangs. Skaičiuojama, kad minėti Harley Davidson motociklai Europoje brangs apie porą tūkstančių dolerių, todėl kompanija rimtai svarsto planus perkelti gamyklas į užsienį. Rezultatas bus pasiektas priešingas tam, nei nori Trumpas – JAV darbininkai praras darbus, o ekonomika mokesčius.
Tokie verslui visai logiški žingsniai – dirbti ten, kur didesnis pelnas – kelia D.Trumpo pyktį. Juk dar būdamas kandidatu į prezidentus jis ragino JAV kompanijas grįžti namo. Tačiau ekonominė realybė yra kitokia nei D.Trumpo įsivaizduojamas bei kuriamas pasaulis.
Kritika skamba ir iš JAV respublikonų lūpų. Atstovų rūmų pirmininkas Paul’as Ryan’as pareiškė, kad D.Trumpo „veiksmai nusitaikė į Amerikos sąjungininkes, kai mes turėtume su jomis bendradarbiauti“.
Kas bus šio karo laimėtojai?
Prekybos kare laimėtojų nebūna, tiksliau – kariaujantieji, kaip taisyklė, pralaimi, tarp jų laimėtojų nebūna. Tačiau kai kas iš tokio karo gali turėti realios, labai apčiuopiamos naudos.
Dabar lieka tik su liūdesiu prisiminti, kad prieš D.Trumpui tampant Baltųjų rūmų šeimininku, 2016 metų pabaigoje buvo praktiškai baigtos derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo tarp JAV ir ES (TTIP – Transatlantic Trade and Investment Partnership), precedento pasaulyje neturinčio susitarimo dėl laisvosios prekybos be muitų, kvotų ir kitokių kliūčių. 510 milijonų ES valstybių piliečių plius 330 milijonų JAV piliečių – galinga rinka su galinga perkamąja galia, kuri būtų saugoma to paties susitarimo nuo nepageidaujamos trečiųjų šalių įtakos. Toji sutartis būtų sukūrusi didžiausią laisvosios prekybos zoną pasaulyje. To neįvyko, nes D.Trumpas pasakė – NE. Dėl to džiūgavo Kinija ir Rusija, kurios nuo pat derybų dėl šio susitarimo pradžios reiškė nepasitenkinimą, esą JAV ir ES laisvosios prekybos sutartis iškreipsianti prekybos balansą pasaulyje, turėsianti kitokių neigiamų pasekmių.
Neabejotina, kad Rusijai ir Kinijai daug lengviau įgyvendinti savo siekius D.Trumpo sukeltoje sumaištyje, o ne susiduriant su vieningu ir pagal civilizuotas taisykles veikiančiu Vakarų pasauliu. D.Trumpo pradėtas prekybos karas tikrai palankus Kremliui. Rusijos ekonomika yra nedidelė, lyginant su JAV, Kinija ar ES, bet sumaištis ir nesutarimai Vakaruose Rusijos Prezidentui V.Putinui sukuria naujas galimybes, kurių iki šiol nebuvo. Būtų keista, jei V.Putinas šių galimybių neišnaudotų, pavyzdžiui, siekdamas panaikinti Rusijai taikomas Vakarų sankcijas ar bent jau jas sušvelninti.
Atrodo, dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko politika yra grindžiama principu – bausk sąjungininkus ir tarkis su diktatoriais. Pastaruoju metu D.Trumpas nepasakė nė vieno kritiško žodžio apie V.Putiną, judviejų susitikimas turėtų įvykti liepos mėnesį. Su Šiaurės Korėjos diktatoriumi JAV prezidentas jau susitiko, susitikimą pavadino sėkmingu ir pakvietė Kim Jong Uną apsilankyti Baltuosiuose rūmuose. Tačiau gerų žodžių iš D.Trumpo nesulaukė nei Vokietijos kanclerė Angela Merkel, nei Kanados premjeras Justin’as Trudeau, kiti Vakarų valstybių vadovai.
Kas D.Trumpo draugai, o kas oponentai? Į kurias šalis pagalbos kreiptųsi JAV, jei įvyktų kažkas panašaus į 2001 m. rugsėjo 11-osios teroristinius išpuolius? Tai ne vien retorinis klausimas.
O Europos Sąjungai gali padėti tik vienybė, bendras veikimas. Mes turime apginti savo interesus ir daugiašalę prekybos sistemą.
Laima Andrikienė yra Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto narė.
