Šiuo metu JT Generalinė asamblėja ruošiasi naujų ŽTT narių rinkimams, vyksiantiems šių metų lapkričio mėnesį. Rinkimai į JT ŽTT vyksta kas trejus metus, kurių metu taikant rotacijos principą Tarybos narėmis išrenkama 14 valstybių.
Tačiau šiais metais vyksiantys rinkimai gali ne tik ženkliai pakenkti šios institucijos kaip žmogaus teisių gynėjos reputacijai, bet ir iš esmės sugriauti jos darbą, paskatinti kai kurias šalis suspenduoti savo narystę ar apskritai pasitraukti iš šios organizacijos. Pastaruoju metu iš įvairių šaltinių tenka išgirsti didelį susirūpinimą keliančių naujienų: į JT ŽTT kandidatuoja valstybės, pasižyminčios ypač grubiais ir nuolatiniais žmogaus teisių pažeidimais, apskritai nepagarba žmogaus teisėms. Tarp kandidačių minimos tokios valstybės kaip Alžyras, Čadas, Kinija, Kuba, Rusija ir Saudo Arabija.
Jei šios valstybės papildys dabartinių JT ŽTT narių sąrašą, tarp kurių jau yra Kazachstanas, Pakistanas, Mauritanija ir Venesuela, kuriose žmogaus teisų padėtis yra labai sudėtinga, galima įsivaizduoti, kuo pavirs ši Jungtinių Tautų institucija.
Ekspertai, tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos, su kuriomis dirbu nuolat, tvirtina, kad šių metų kandidatų į JT ŽTT sąrašas yra vienas blogiausių per visą institucijos egzistavimo laikotarpį. Maža to, jis dar gali pasipildyti tokiomis “žmogaus teisių gynėjomis” kaip Iranas ir Sirija. Šios valstybės dar nėra užregistravusios savo kandidatūrų, tačiau tokia galimybė yra svarstoma.
Kyla logiškas klausimas: kaip šios valstybės, kurias vienija vienas bendras bruožas – nepagarba žmogaus teisėms, apskritai gali būti įtrauktos į JT ŽTT kandidatų sąrašą? Už grubius žmogaus teisių pažeidimus jos pačios turėtų būti teisiamųjų suole, o ne tapti kitų valstybių teisėjomis. Deja, sprendžiant pagal pastarojo meto tendencijas, dauguma kandidačių iš šio ekspertų jau pavadinto “gėdos sąrašo” turi realių galimybių būti išrinktos.
Kokia ateitis laukia JT ŽTT po rinkimų lapkričio mėnesį?
JT ŽTT buvo įkurta 2006 metais ir pakeitė iki tol veikusią JT Žmogaus teisių komisiją, kuri garsėjo savo neefektyvumu bei tuo, kad jos narėmis sugebėjo tapti valstybės, pasižymėjusios grubiais žmogaus teisių pažeidimais. JT Žmogaus teisių komisija buvo vadinama „blogiečių klubu".
Suvokę, kad Žmogaus teisių komisija yra nepataisomai sukompromituota, Jungtinės Tautos ėmėsi esminių reformų: Žmogaus teisių komisija buvo panaikinta, o vietoje jos įkurta Žmogaus teisių taryba. Iš naujosios institucijos buvo tikimasi ženklių pasiekimų žmogaus teisių srityje visame pasaulyje, rezultatyvios veiklos. Tačiau praėjus septyneriems metams ryškios pažangos nematyti. O jei į JT ŽTT bus išrinktos jau minėtos valstybės, Taryba pavirs patogia užuovėja žmogaus teisių pažeidėjoms apsisaugoti nuo kritikos dėl žmogaus teisių pažeidimų ir greičiausiai pakartos anksčiau veikusios ir išvaikytos Žmogaus teisių komisijos patyrimą.
Negana to, minėtos valstybės galės daryti svarią, o dažnai ir lemiamą įtaką priimant JT ŽTT rezoliucijas, kurios ne smerks, o gins nedemokratinių valstybių režimus, ten gyvenančius žmones, kurių teisės ir taip yra pažeidžiamos, pasmerkdamos dar didesnėms valdžios represijoms. Tuo tarpu visi žinome, kad JT Visuotinė žmogaus teisių deklaracija yra vienas pamatinių JT dokumentų, kuriuo šalys – Jungtinių Tautų narės – įsipareigoja ginti žmogaus teises, pabrėždamos žmogaus teisių universalumą ir nedalomumą.
Kinijos, Kubos, Rusijos ir kitų grubių žmogaus teisių pažeidėjų narystė JT ŽTT būtų akivaizdus pasityčiojimas iš represinių ir nedemokratinių režimų aukų ir iš pamatinių vertybių, vienijančių šiuolaikinį pasaulį, apskritai iš pačios žmogaus teisių idėjos.
Manau, kad JT Generalinė asamblėja privalo nedelsiant užkirsti kelią šiam destruktyviam procesui. O Europos Parlamentas, jo Užsienio reikalų komitetas ir pastarojo Žmogaus teisių pakomitetis turi atlikti savo darbą, nedviprasmiškai pareiškiant poziciją dėl artėjančių JT ŽTT naujųjų narių rinkimų, reikalaujant nustatyti aiškius narystės šioje organizacijoje kriterijus.
Nemaža darbo ir atsakomybės dalis tenka ir Lietuvai, kuri šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, taigi, yra atsakinga už vieningos ES pozicijos šiuo klausimu formavimą ir įgyvendinimą.
Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio narės dr. Laimos Andrikienės komentaras
