Konservatoriai gavo 318 mandatų vietoje turėtų 331, leiboristai – 262 vietoje turėtų 229, škotų nacionalistai – 35 vietoje turėtų 54, liberalai – 12 vietoje turėtų 9, unionistai – 10, visos kitos partijos pasidalijo13 mandatų. Tarp pastarųjų yra ir Sinn Fein, gavusi 7 mandatus, tačiau šios partijos parlamentarai nedalyvauja balsavimuose, todėl skaičiuojant parlamento de facto daugumą ir kiek balsų reikia surinkti, kad sprendimas būtų priimtas, šį faktą svarbu žinoti.
Populistinė, euroskeptiška, Brexit inicijavusi UKIP, JK nepriklausomybės partija, gavo 0.
Prieš mėnesį jau esu rašiusi, kad Europoje populizmas nepopuliarus. JK nepriklausomybės partijos rezultatas JK parlamento rinkimuose – dar vienas to įrodymas, tai mane džiugina. Tikiu, kad ateis šventė ir į Lietuvos gatvę.
Rinkimų rezultatą švenčia leiboristai, už kuriuos balsavo 40 proc. rinkimuose dalyvavusių JK piliečių. Tokio gero rezultato ši partija neturėjo nuo garsiosios T.Blairo pergalės 2001 metais, kai leiboristais pasitikėjimą pareiškė 40,7 proc. piliečių.
Konservatorių partijai ir premjerei T.May tenka nuryti neišsipildžiusių vilčių kartėlį, nors pražūtingo pralaimėjimo bent kol kas išvengta. Konservatorių gautas 42,4 proc. piliečių pasitikėjimas – gerokai mažiau nei tai, ko tikėtasi skelbiant priešlaikinius parlamento rinkimus. Juk viltasi, kad konservatoriai gaus bent 40 ar 50 mandatų daugiau nei turėjo, ir šie skaičiavimai buvo grindžiami viešosios nuomonės apklausomis, skelbusiomis, kad leiboristų nepopuliarumas yra pasiekęs naujas „aukštumas“, todėl T.May tikėjosi tai išnaudoti. Vietoje kelių dešimčių naujų mandatų ir tvirtesnės pozicijos parlamente – prarasti 13 mandatų ir nauja situacija, kai siekiant daugumos parlamente, siekiant priimti reikalingus sprendimus, reikės pasitelkti kitos partijos deputatus.
Akivaizdu, kad T.May strategija prieš derybas su ES dėl „Brexit“ surengti priešlaikinius parlamento rinkimus pasirodė esanti klaidinga. Sporto terminais kalbant, T.May įmušė įvartį į savo vartus, nedaug trūko, kad jos komanda apskritai būtų pralaimėjusi.
Taip, T.May suteikta galimybė formuoti Vyriausybę, bet net ir šiuo klausimu T.May pralaimėjo: esant tokiems, kaip žinome, rinkimų rezultatams, ji asmeniškai yra kaltinama netinkamai sužaidusi, net partijos viduje reikalaujama jos pasitraukimo. Todėl T.May nebegali sau leisti atsisakyti nemėgstamų ar netinkamų ministrų ir yra priversta į Vyriausybę rinktis tuos pačius asmenis, bent jau į svarbiausias pozicijas.
T.May nebegali sau leisti atsisakyti nemėgstamų ar netinkamų ministrų ir yra priversta į Vyriausybę rinktis tuos pačius asmenis, bent jau į svarbiausias pozicijas.
Šiandien net nesiimčiau garantuoti, kad T.May išliks premjere, tuo labiau – kad ji išliks premjere ilgesnį laiką. Tokioje situacijoje ES ir JK derybos dėl „Brexit“ patirs dar daugiau problemų ir kliūčių, nei buvo prognozuojama iki šiol.
Taigi, JK turėsime reikalo su mažumos Vyriausybe. Naująją daugumą Britanijos parlamente turėtų sudaryti konservatoriai, gavę 318 mandatų, ir unionistai, gavę 10 mandatų. Liberalai, kurie tvirtai pasisako prieš „Brexit“, ne kartą yra pareiškę, kad į koalicijas nei su konservatoriais, nei su leiboristais neis. Taigi, parlamentinė dauguma – labai trapi, vos 328 mandatai, o sprendimams priimti reikia 326 balsų.
Tiesa, jau anksčiau minėjau, kad dėl Sinn Fein pozicijos nedalyvauti balsavimuose, de facto dauguma yra mažesnė – 321 balsas, tačiau tai nėra didelė paguoda. Unionistų lyderė jau po rinkimų pareiškė, kad jos vadovaujama partija nesudarys koalicijos su konservatoriais, ir dėl unionistų paramos konservatoriai parlamente turės tartis su jais kiekvienu klausimu atskirai. Kam yra tekę parlamente dirbti tokiomis sąlygomis, puikiai žino, kokia yra tokios paramos kaina. Ir tokiomis sąlygomis Vyriausybei teks derėtis dėl pasitraukimo iš ES sąlygų... Štai tada išryškės ir visos šių parlamento rinkimų rezultatų pasekmės.
Gal todėl Britanijoje vis daugiau manančių, kad kitais metais reikia tikėtis naujų JK parlamento rinkimų.
Ir dar kai kas: pralaimėjo ir škotų nacionalistai bei jų lyderė, Škotijos pirmoji ministrė N.Sturgeon: prarastas didelės dalies piliečių pasitikėjimas, partija prarado 21 mandatą iš turėtų 54. Dar svarbiau – su tokiu rinkimų rezultatu neverta rengti, kaip buvo planuota, antrojo referendumo dėl Škotijos statuso (nepriklausomybės) ir tikėtis sėkmės jame. Stebėjau N.Sturgeon rinkimų kampaniją, jos pareiškimus ir veiksmus, ir rinkimų rezultatas manęs nenustebino. Ne mandatų skaičiaus prasme: tiesiog manęs neįtikino N.Sturgeon programa, jos kampanija, toji žinia, kurią ji siuntė žmonėms. Matyt, neįtikino ir škotų.
Laima Andrikienė yra Europos Parlamento narė
