EK nusprendė, kad „Estonian Air“ neteisėtai gavo 85 mln. EUR valstybės pagalbos ir privalo šiuos pinigus grąžinti į šalies biudžetą, o tai privertė oro vežėją sustabdyti savo veiklą nuo lapkričio 8 d. Estija jau anksčiau tikėjosi tokio EK sprendimo ir ėmėsi priemonių, kurios turėtų užtikrinti bilietus įsigijusių klientų teises bei išlaikyti galimybes keleiviams pasiekti Estiją oru.
Tad vos duris uždarė „Estonian Air“, tą pačią dieną veiklą pradėjo valstybinio kapitalo oro bendrovė „Nordic Aviation Group“. Ji buvo įsteigta dar rugsėjį, o dabartinis jos tvarkaraštis sutampa su uždarytosios pirmtakės tvarkaraščiu. Tiesa, bendrovė kol kas neskraidina į Sankt Peterburgą ir Maskvą.
Tačiau toks pasiruošimas neapsaugojo „Estonian Air“ keleivių, nes „Nordic Aviation Group“ neperėmė veiklą sustabdžiusios nacionalinės oro vežėjos teisių ir pareigų, susijusių su bilietus jau turinčiais keleiviais.
Oro uostuose neįstrigo ir pakaitinius skrydžius gavo tik tie, kurie keliavo iki lapkričio 10 d. Savo ruožtu keleiviai, bilietus įsigiję „Estonian Air“ arba kelionių agentūroje ir planavusieji keliauti nuo lapkričio 11 d., galės tik atgauti už bilietus sumokėtus pinigus, o naujais bilietais suplanuotomis kelionėmis teks pasirūpinti patiems.
Taigi, šis estiškas pavyzdys rodo, kad nors ES teisinis reguliavimas ir numato veiklą sustabdančių oro vežėjų pareigą, be kita ko, keleiviams užtikrinti alternatyvius maršrutus, tai kartais vis dar lieka tik teorine galimybe.
Lieka tikėtis, kad „Estonian Air“ atvejis paskatins atsakingas nacionalines institucijas imtis papildomų priemonių apsaugant oro vežėjų keleivius.
Keleivius efektyviau apsaugotų ne tik nacionalinių institucijų vykdoma oro linijų padėties stebėsena, bet ir Europos Sąjungos oro transporto asociacijų formalizuoti susitarimai dėl kitų oro vežėjų pasiūlomų alternatyvių skrydžių oro vežėjo veiklos sustabdymo ar nemokumo atveju.
Kol šioje srityje dar yra ką tobulinti, keleiviai turi nepamiršti, kokią minimalią pagalbą ir kompensaciją jie gali gauti atidėjus ar atšaukus skrydį. ES teisės aktai tokiems atvejams įtvirtina trejopas keleivių teises.
Pirmiausiai, keleivis turi teisę į rūpinimąsi. Tai reiškia, kad jis turi būti tinkamai informuojamas apie situaciją, o, atsižvelgiant į laukimo laiką, jam turi būti pasiūloma maisto ir gaiviųjų gėrimų. Be to, esant reikalui keleivis turi būti apgyvendinamas viešbutyje ir pasirūpinama kelione į apgyvendinimo vietą ir atgal.
Taip pat yra įtvirtinta keleivio teisė skristi į galutinę atvykimo vietą nukreipiant kitu maršrutu arba atgauti už bilietą sumokėtus pinigus.
Be to, keleivis turi teisę į 250–600 eurų kompensaciją, kuri priklauso nuo maršruto ilgio, ir didesnių nuostolių atlyginimą. Tačiau oro vežėjas yra atleidžiamas nuo atsakomybės mokėti kompensaciją, jei apie skrydžio atšaukimą buvo pranešta prieš dvi savaites ir buvo pasiūlytas alternatyvus skrydis tuo pačiu maršrutu ir panašiu laiku.
Oro linijos kompensacijų gali nemokėti ir tuo atveju, jei skrydis atšaukiamas dėl bendrovei nepavaldžių priežasčių, pavyzdžiui, stichinių gamtos katastrofų.
Tad lieka tikėtis, kad „Estonian Air“ atvejis paskatins atsakingas nacionalines institucijas imtis papildomų priemonių apsaugant oro vežėjų keleivius. O kol kas jie turi prisiminti egzistuojančias savo teises ir priminti jas oro vežėjams, jei jie pamirštų tinkamai pasirūpinti savo klientais.
Laima Kunčinaitė yra advokatų kontoros SORAINEN advokatė
