15min rašė, kad sausio 28-ąją buvo sulaikyta būrėja, kuri iš patiklių moterų išviliojo 57 tūkst. eurų. Vienai nesisekė verslas, kita susidūrė su tarpasmeninių santykių, turto ir sveikatos problemomis, tad jos abi nusprendė investuoti į praktiką, kai pinigėliai įkraunami gerąja energija, o vėliau negrąžinami. Ir kas iš to? Nei verslo, nei santykių, nei pinigų.
Žinoma, ne visos būrėjos gali pasigirti turinčios kriminalinių nusikaltimų ekspertės čiakrą, tad dažniausiai už seansą Marijos žemėje apsieinama su vienu ar keliais šimtukais. Jeigu turite tik dešimtinę – ne bėda: galite gerti chamų užburtą stebuklingą vandenį, o jei neturite ir tiek – užteks serialo „Būrėja“, kurio pabaigoje iš botoksinės rusiškos čikos gausite patarimų, po kuriuo slenksčiu užkasti savo gaktos plaukus, kad sektųsi meilėje (ne, šį šedevrą transliuojančiai televizijai nėra gėda).
Aš jokiu būdu nesmerkiu moterų, iš kurių buvo išviliota įspūdinga suma pinigų – jos yra aukos, dėl beviltiškos gyvenimo situacijos pakliuvusios į aferistės spąstus. Bet jos tapo ir puikiu pavyzdžiu, parodančiu, kaip krizinėje situacijoje elgiasi dalis mūsų visuomenės. Karantino akivaizdoje su sunkiomis gyvenimo situacijomis susiduriame kone kiekvienas, todėl dabar geriausias metas pasvarstyti apie mūsų pasirinkimus.
Šis tekstas – ne apie būrėjas, o apie tuos, kurie vaikšto pas jas, didina smegenis plaunančių serialų reitingus, užsisakinėja magiškus amuletus ir dėl visko, kas priklauso tik nuo jų, užuovėjos ieško anapus savęs.
Jei turite tik dešimtinę – ne bėda: galite gerti užburtą stebuklingą vandenį, o jei neturite ir tiek – užteks serialo „Būrėja“, kurio pabaigoje iš botoksinės rusiškos čikos gausite patarimų, po kuriuo slenksčiu užkasti savo gaktos plaukus, kad sektųsi meilėje.
Šis klausimas man iškilo konsultacijos pas psichologę metu, kai ši kalbėjo apie žmones, kurie psichologo kabinete jau po kelių kartų tikisi stebuklo. Pajuokaudamas išlemenau, kad tokiems reikia eiti pas ekstrasensus. Šis teiginys psichologei juoko nesukėlė. Ji atsiduso ir nuogąstavo, kad karantino metu ypač padaugėjo apsilankymų pas įvairaus plauko būrėjus ir įvardijo priežastis.
Pasaulyje gausu tyrimų, bandančių atsakyti į klausimą, kodėl žmonės nesivadovauja mokslu pagrįstais įrodymais, o atsakymų ieško pas būrėjus, ekstrasensus, bioenergetikus, visatos sauleles, daktaro laipsnį turinčias raganas.
Psichologai sutinka, kad bet kokių burtų imamasi tuomet, kai žmogus patiria sunkių emocinių išgyvenimų. Krizę išgyvenantis žmogus susiduria su nerimu, įtampa, neviltimi, baimėmis, o kai negali su jomis susitvarkyti pats, ieško pagalbos „iš aukščiau“. Visa tai susiję su negebėjimu prisiimti atsakomybės, problemos sprendimą atiduodant į kito rankas. Galiausiai paaiškėja, kad niekas pasikeisti negali, nes žmogus, prifarširuotas žinojimo, kas jo laukia ateityje, sudeda rankas ir nieko nedaro.
Vienintelis būdas ką nors pakeisti – prisiimti atsakomybę už bet kokią situaciją ir ją spręsti pačiam arba su kitų pagalba. Žinoma, kam spręsti, jeigu galima apsilankyti pas būrėją ir nieko pačiam nedaryti, tuomet pusmetėlį pagyventi iliuzijoje, kad viskas bus gerai ir, galiausiai, kapituoliuoti.
Psichologė atsiduso ir nuogąstavo, kad karantino metu ypač padaugėjo apsilankymų pas įvairaus plauko būrėjus.
Tai atsako ir į klausimą, kodėl kai kurie žmonės linkę lankytis pas būrėjas, o ne psichologus. Daugelis žino, kad psichologas ar psichoterapeutas problemos neišspręs, jis net nesiruošia to daryti ir ne toks jo tikslas. Specialistas gali išmokyti girdėti save, nebijoti prisiimti atsakomybės ir padėti ieškoti būdų, kaip spręsti konkrečią problemą. O kai ši įsisenėjusi, labai sunku surasti valios atsistoti nuo kėdės, perlipti save ir pasakyti sau: „Gerai, fainuoli, kaip čia dabar strateguojam?“
Bet jeigu iš tiesų netenkina dabartis, paklauskite savęs, gal verta spirti sau į užpakalį ir ką nors iš tiesų keisti, nes imituodami situacijos sprendimą tik darkart įrodote savo bejėgiškumą.
O bejėgiškumo bijoti nereikia, tam ir yra pagalba, tik būkite žmonės, neieškokite jos pas būrėjas, nes tai gali kainuoti ne vien 57 tūkst. eurų. Atsistokime nuo sofos, išjunkime televizorių ir spręskime savo problemas, nepamiršdami, kad psichologas kainuoja mažiau, ir neleiskime visoms joms gyventi iš mūsų nenoro prisiimti atsakomybės.
Žiniasklaidoje nuskambėjusi situacija turėtų tapti gera pamoka, kad pinigų neįkrausite jokiomis magiškomis galiomis, bet juos galite panaudoti tinkamiau.
Karolis Banevičius – komunikacijos ir viešųjų ryšių specialistas, VU literatūrologijos studijų magistrantas.
