Pernai mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje palyginamosiomis kainomis jau pasiekė 2008 metų piką. Visgi ne visų mažmenininkų kelias rožėmis klotas, o kai kuriems jų pardavimų didinimas gali tapti vis sunkesne užduotimi.
Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius mažmeninės prekybos įmonių metinis apyvartos augimas išliko spartus ir siekė 6,6 procentus. Šis skaičius buvo artimas realaus darbo užmokesčio (po mokesčių) fondo augimui. Visgi atmetus degalų pardavimus mažmeninės prekybos įmonių apyvarta minėtuoju laikotarpiu augo daug lėčiau – metinis augimas siekė 3,8 procentus, o maisto, gėrimų ir tabako pardavimų augimas stagnavo.
Nors maisto, gėrimų ir tabako pardavimai vis dar maždaug 13 proc. atsilieka nuo prieš krizę fiksuoto piko, daug erdvės augimui, net ir didėjant atlyginimams, nėra. Pagrindinė to priežastis – mažėjantis gyventojų skaičius, kuris ypač neigiamai veikia trumpalaikio vartojimo prekių paklausą. Nuo 2011 m. gyventojų skaičius šalyje sumažėjo beveik 7 procentais. Reikia pripažinti, kad prekybininkų pajamas šiek tiek mažina ir lietuvių apsipirkimai kaimyninėje Lenkijoje. Nors lietuvių išlaidos Lenkijoje pernai sudarė tik apie 3 proc. visos Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių apyvartos, maisto prekėms tenkanti dalis greičiausiai buvo didesnė.
Kitas svarbus veiksnys, ribojantis mažmeninės prekybos maisto produktais plėtrą, yra susijęs su besikeičiančiais gyventojų įpročiais. Augant pajamoms vis daugiau gyventojų ima labiau vertinti savo laisvalaikį, ir maistas tampa svarbia kultūros bei laisvalaikio dalimi, todėl maisto gaminimą namuose vis dažniau keičia kavinių ir restoranų paslaugos. Tai liudija ir statistiniai duomenys – šalyje veikiančių restoranų ir panašių įstaigų apyvarta (atsižvelgiant į kainų pokyčio įtaką) pernai jau 13 proc. viršijo 2007 metų piką, o per pirmuosius keturis šių metų mėnesius metinis augimas siekė 7 procentus.
Kiek kitokios tendencijos pastebimos mažmeninėje ne maisto prekių prekyboje – panašu, kad tokių prekių pardavimai kol kas buvo mažiau jautrūs neigiamoms demografinėms tendencijoms. Nors prekyba ne maisto prekėmis pernai jau daugiau nei 11 proc. viršijo 2008 metų piką, apyvartos augimas ir toliau neslopsta.
Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis (atsižvelgiant į kainų pokyčio įtaką) išaugo 8 procentais. Tebesitęsiant nekilnojamojo turto rinkos pakilimui, vis dar spartų apyvartos augimą demonstruoja su namų įrengimu susijusių prekių, pavyzdžiui, garso ir vaizdo įrangos, metalo dirbinių, baldų, apšvietimo įrangos pardavėjai. Neslopsta informacijos ir ryšių technologijų įrangos, kultūros ir poilsio prekių, tekstilės, drabužių ir avalynės pardavimai.
Visgi dėl mažėjančio užimtumo ir didėjančios infliacijos lėtėjantis realaus darbo užmokesčio fondo augimas ir tebesitęsiantis gyventojų skaičiaus mažėjimas gali netrukus pristabdyti ir ne maisto prekių pardavimų augimą. Ypač jei NT rinkoje stebimas pakilimas imtų slopti. Spartesnis mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pajamų augimas greičiausiai padidintų pastarųjų išlaidas vartojimui – skurdžiausiai gyvenančių asmenų taupymo norma yra žema, tad didžioji papildomų pajamų dalis būtų skirta vartojimui. Aukštesnės skurdžiausiai gyvenančių gyventojų pajamos taip pat galėtų paskatinti daugiau gyventojų apsipirkinėti ne Lenkijoje, o Lietuvoje.
Visgi tradicinių mažmeninės prekybos atstovų, turinčių tik fizines pardavimo vietas, ateityje laukia nemažai iššūkių. Juos lems ne tik nepalankios demografinės tendencijos, bet ir besikeičiantys gyventojų apsipirkimo įpročiai bei technologiniai pokyčiai mažmeninės prekybos sektoriuje. Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje mažmeninė prekyba sparčiai keliasi į internetą, o apie šiuos pokyčius byloja ir statistiniai duomenys. Nuo 2010 m. mažmeninė prekyba paštu arba internetu išaugo daugiau nei 600 proc. ir vis dar išlaiko dviženklį metinį augimo tempą. Pirmąjį šių metų ketvirtį elektroninė prekyba šalyje generavo 9,1 proc. visos mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis pajamų, kai 2008 m. ši dalis buvo mažesnė nei 1 procentas.
Tai, jog prekyba keliasi į internetą, reiškia, kad vietinėms mažmeninės prekybos įmonėms teks vis daugiau konkuruoti ir su užsienio įmonėmis, net ir tokiais gigantais, kaip Amazon. Tačiau nereiktų pamiršti, kad internetinė prekyba sukuria ir galimybių išplėsti savo veiklą už šalies ribų bei pasiekti jaunus pirkėjus, kuriuos tradicinės parduotuvės žavi vis mažiau. Visa tai didins poreikį įmonėms modernizuoti veiklą, žengti į skaitmeninę erdvę, aktyviau panaudoti „didžiųjų duomenų“ galimybes. Deja, toms įmonėms, kurios nespės su šia banga, ateitis gali būti nuvilianti.
Laura Galdikienė yra „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė.
