Investicijos, prieš krizę siekusios apie 25 proc. BVP, 2009 metais nukrito iki 17,2 proc. ir kiek daugiau ūgtelėjo tik pernai, tačiau vis dar išliko žemesniame lygyje nei Latvijoje ar Estijoje.
Pirmąjį šių metų ketvirtį buvo ženklų, jog pagaliau įvyko proveržis – materialinės investicijos per metus išaugo beveik ketvirtadaliu. Ypač džiugino sparčiai augusios produktyvios investicijos į įrenginius, mašinas bei transporto priemones. Deja, džiugesys ilgai netruko. Jau antrąjį ketvirtį metinis materialinių investicijų augimas stipriai sulėtėjo, o trečiąjį augimas siekė vos 1,3 procento. Vangus investicijų augimas greičiausiai buvo pagrindinė pastarąjį ketvirtį lėtėjusio šalies ekonomikos augimo priežastis.
Vangus investicijų augimas greičiausiai buvo pagrindinė pastarąjį ketvirtį lėtėjusio šalies ekonomikos augimo priežastis.
Nepaisant aukštumas siekiančio gamybinių pajėgumo panaudojimo pramonėje, trečiąjį šių metų ketvirtį investicijos į įrenginių, mašinų ir transporto priemonių įsigijimą ir toliau traukė žemyn – lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šios investicijos buvo net 6 proc. mažesnės.
Apie vangų investicijų augimą byloja ir stipriai sulėtėjęs investicinių prekių (išskyrus transporto įrenginius) importo augimas.
Materialinės investicijos daugiausiai sumažėjo į eksportą orientuotame sektoriuje – apdirbamojoje gamyboje, žemės ūkyje bei informacijos ir ryšių veikloje.
Paaiškinimo niūrioms investicijų tendencijoms toli ieškoti nereikia. Verslas jautriai reaguoja į dėl Rusijos-Ukrainos konflikto regione išaugusią geopolitinę įtampą. Akivaizdžios neigiamos įtakos taip pat turi Rusijos įvestas maisto produktų embargas bei pablogėjusios ekonomikos augimo perspektyvos pagrindinėse prekybos partnerėse – euro zonos šalyse bei Rusijoje.
Nuo metų pradžios daugiau nei 20 proc. smukęs Rusijos rublio kursas euro atžvilgiu taip pat mažina į Rusiją eksportuojančių Lietuvos gamintojų gaunamą pelną ir galimybes didinti investicijas.
Tačiau apniukusiame investicijų danguje galima įžvelgti ir šiokių tokių pragiedrulių. Išliekant palankioms sąlygoms namų ūkių vartojimui, investicijos sparčiai augo uždarajame, tai yra, į vidaus rinką orientuotame sektoriuje, pavyzdžiui, prekyboje, statyboje, nekilnojamojo turto operacijose, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje bei meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje.
Įdomu tai, kad, nepaisant geopolitinės įtampos ir Rusijos sankcijų, materialinės investicijos ir toliau augo transporto ir saugojimo srityse.
Įdomu tai, kad, nepaisant geopolitinės įtampos ir Rusijos sankcijų, materialinės investicijos ir toliau augo transporto ir saugojimo srityse.
Visgi pastaruoju metu išaugusi krovinių gabenimo iš Lietuvos į Rusiją ribojimo rizika gali turėti neigiamos įtakos transporto įmonių pasitikėjimui ir tai paskatins jas atidėti savo investicinius planus ateičiai. Dėl neatslūgstančio aktyvumo būsto rinkoje sparčiai augo investicijos į gyvenamųjų pastatų statybą ir įsigijimą – jos buvo net 27 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Jau kitąmet verslą turėtų pasiekti nauja ES struktūrinių fondų lėšų banga, kuri gali paskatinti įmones imtis ilgai atidėliotų investicinių projektų. Teigiamos tendencijos pastebimos ir įmonių kreditavime – trečiąjį ketvirtį nefinansinėms įmonėms išduotų paskolų portfelis išaugo 4,3 procentais.
Be to, Europos centrinis bankas greičiausiai nedidins bazinių palūkanų normų bent iki 2017 metų, tad skolinimosi sąlygos įmonėms išliks palankios. Visgi, sunku pasakyti, ar šios geopolitinės įtampos ir ekonominio neapibrėžtumo akivaizdoje tai bus pakankamos sąlygos įmonėms aktyviau didinti investicijas.
Laura Galdikienė yra „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė
