Metinis namų ūkių vartojimo išlaidų augimas praėjusių metų pabaigoje kiek sulėtėjo. Gyventojai nusprendė atidėti dalį ne pirmo būtinumo pirkinių, tam įtakos turėjo laikinai pablogėję lūkesčiai, šoktelėjęs nedarbo lygis bei kiek lėtesnis atlyginimų augimas.
Laikinai sulėtėjusį namų ūkių vartojimo augimą atsvėrė investicijų augimas, kuris praėjusį ketvirtį siekė 14,2 proc. Investicijų augimui didelį teigiamą poveikį turėjo atsigaunanti nekilnojamojo turto rinka.
Būsto sandorių skaičius per pirmuosius vienuolika praėjusių metų mėnesių išaugo trečdaliu, ir tai rodo lūžį gyventojų lūkesčiuose – sumažėjo nerimas dėl šeimos pajamų ateityje ir nebesitikima nekilnojamojo turto pigimo. Dėl šių priežasčių visus praėjusius metus ryškėjo įmonių ir fizinių asmenų investicijų į gyvenamąją statybą augimo tendencija.
Eksporto, kuris sunkmečiu buvo pagrindinis ekonomikos augimo variklis, įspūdingas augimo laikotarpis baigėsi.
Praėjusių metų pabaigoje spartų augimo tempą išlaikė ir investicijos į įrenginių, mašinų ir transporto priemonių įsigijimą. Panašu, jog sumažėjus netikrumui dėl Lietuvos ir Vakarų Europos šalių ekonomikų augimo, įmonės pagaliau ryžosi daugiau investuoti į gamybinių pajėgumų plėtrą ir technologinį atsinaujinimą. Šios investicijos yra būtinos tvariam ekonomikos, produktyvumo ir atlyginimų augimui užtikrinti.
Eksporto, kuris sunkmečiu buvo pagrindinis ekonomikos augimo variklis, įspūdingas augimo laikotarpis baigėsi. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį prekių ir paslaugų eksporto augimas sulėtėjo iki 3,1 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tam daugiausia įtakos turėjo itin prasti naftos perdirbimo ir trąšų gamybos įmonių rezultatai – šios įmonės susiduria su rimtomis konkurencingumo problemomis. Pasaulyje išaugus trąšų pasiūlai, jų kainos rinkoje stipriai smuko.
Tačiau Lietuvos gamintojai dėl aukštų dujų kainų turėjo ribotas galimybes mažinti sąnaudas, todėl jų pardavimų apimtys susitraukė. Naftos perdirbimo įmonės pardavimų mažėjimas yra susijęs su išaugusia konkurencija pasaulinėse degalų rinkose, skalūnų naftos gavybos proveržiu JAV bei su nepalankiomis logistikos sąlygomis. Vis tik verta pažymėti, jog daugumos kitų pramonės šakų eksportas, nors ir augęs lėčiau, jokių nuosmukio ženklų nerodė.
Apskritai, konkurencija užsienio rinkose nemažėja – dalis ekonominius sunkumus patiriančių euro zonos šalių mažino darbo sąnaudas. Tuo tarpu praėjusiais metais Lietuvoje atlyginimai augo sparčiau nei darbo našumas, todėl įmonės turėjo mažiau galimybių mažinti kainas ir didinti užimamos eksporto rinkos dalį. Sumenkęs grūdų eksportas dėl kiek prastesnio praėjusių metų derliaus, smukusios jų supirkimo kainos bei laikinas lietuviškų pieno produktų į Rusiją eksporto apribojimas taip pat slopino eksporto augimą praėjusių metų pabaigoje. Tuo tarpu išaugęs vartojimas ir investicijos ir toliau augino užsienio prekių paklausą – paskutinį 2013 m. ketvirtį buvo importuota 5,9 proc. daugiau prekių ir paslaugų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Atsigaunanti nekilnojamojo turto rinka lėmė, jog sparčiausiai augo statybų sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė – net 19 procentų.
Prastesni eksporto rezultatai atsispindi ir praėjusių metų paskutinio ketvirčio žemės ūkio sukurtoje pridėtinėje vertėje – lyginant su 2012 metų atitinkamu ketvirčiu ji mažėjo 0,3 procentais. Nepaisant prastų trąšų gamybos ir naftos perdirbimo įmonių rezultatų, apdirbamosios gamybos sukurtos pridėtinės vertės augimas paspartėjo iki 4 procentų – tai rodo, jog likusios šalies gamybos įmonės vis dar išlieka konkurencingos. Dėl lėtesnio namų ūkių vartojimo augimo didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių sukurtos pridėtinės vertės augimas sulėtėjo iki 2,2 procentų.
Atsigaunanti nekilnojamojo turto rinka lėmė, jog sparčiausiai augo statybų sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė – net 19 procentų. Nors augimas išties spartus, tačiau šis sektorius išlieka beveik 35 proc. žemiau prieš krizę pasiekto lygio. Tikėtis, kad statybų apimtys greitu metu grįš į prieškrizinį lygį, nereikėtų. Vis tik prognozuojama, kad statybų sektorius ir šiemet išliks sparčiausiai augančia sritimi ir bus vienas iš nedaugelio sektorių, kuriančių naujas darbo vietas.
Laura Galdikienė yra „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė
