Tuo tarpu pramonės pasitikėjimo rodiklis, pašalinus sezoniškumą, birželį nusirito iki žemiausio lygio nuo praėjusių metų rugpjūčio. Visa tai paskatino svarstymus, jog Lietuvos apdirbamosios pramonės varikliai ėmė strigti.
Visgi skambinti pavojaus varpais dar pernelyg anksti. Antrąjį šių metų ketvirtį mažėjusias apdirbamosios pramonės apimtis daugiausia lėmė dėl naftos gamyklos remonto bei smukusių naftos perdirbimo maržų susitraukusi naftos produktų gamyba. Neigiamą poveikį augimui turėjo ir dėl naujos ES tabako gaminių pakuočių direktyvos įgyvendinimo laikinai smukusi tabako gaminių gamyba. Tuo tarpu lietuviškos kilmės prekių eksporto (nominalia verte) augimo tempus žemyn tempė ir smukusios eksportuojamų prekių kainos.
Nors gamybos ratai dar sukasi gana sklandžiai, spartesniam gamybos ir eksporto augimui gali imti kišti koją konkurencingumo problemos.
Daugeliui apdirbamosios gamybos šakų sekėsi geriau nei pernai. Antrąjį šių metų ketvirtį dviženklius gamybos augimo tempus fiksavo variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių, tekstilės gaminių, gėrimų, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių, medienos ir medienos gaminių, nemetalo mineralinių produktų bei guminių ir plastikinių gaminių gamintojai.
Deja, kai kurių šio sektoriaus žvaigždžių spindesys ima blėsti. Gamybos apsukų lėtėjimas pastebimas baldų gamyboje, tuo tarpu Rusijai užtrenkus savo rinkos duris maisto produktų gamintojams sunkiai sekasi grįžti į spartesnio augimo kelią. Pirmąjį šių metų pusmetį maisto produktų gamyba buvo tik 1 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Naujų rinkų paieška nėra lengva užduotis ‒ pavyzdžiui, daugiau pieno produktų eksportuojama į Saudo Arabiją, JAV bei Pietų Korėją, tačiau to neužtenka sumažėjusiam eksportui į Rusiją bei ES šalis kompensuoti.
Lietuviškų gaminių eksporto rinkose vyksta svarbūs pokyčiai – kontinentinės Europos bei NVS šalis pakeičia labiau nutolusios rinkos. Pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, lietuviškos kilmės prekių, išskyrus naftos produktus ir trąšas, eksportas mažėjo į didžiausią lietuviškų prekių rinką Vokietiją, taip pat į Rusiją bei kitas NVS šalis. Tuo tarpu šių prekių metinis eksporto augimas į JK minėtu laikotarpiu siekė daugiau nei 20 procentų. Visgi, dėl „Brexit“ sprendimo Lietuvos eksportuotojams gali tekti susitaikyti su mažesniu šios rinkos pelningumu bei lėtesniu eksporto augimu.
Spartų augimo tempą išlaikė eksportas į Skandinavijos šalis, Japoniją, JAV, JAE bei Saudo Arabiją.
Dėl pastarųjų dviejų bei Japonijos daugiausia nuopelnų teko vienkartiniams veiksniams, tai yra, išaugusiam tabako gaminių bei grūdų eksportui, tuo tarpu eksporto į JAV augimas apėmė ypač platų lietuviškų prekių spektrą. Tikėtina, jog dėl spartėjančio JAV ekonomikos augimo bei brangstančio JAV dolerio per artimiausius kelis metus ši rinka taps dar patrauklesnė.
Visgi, nors gamybos ratai dar sukasi gana sklandžiai, spartesniam gamybos ir eksporto augimui gali imti kišti koją konkurencingumo problemos, apie kurias signalizuoja pastaraisiais metais ypač sparčiai augę vienetiniai darbo kaštai ‒ nuo 2013 metų apdirbamojoje gamyboje jie padidėjo beveik penktadaliu.
Siekdamos išlaikyti konkurencingumą, įmonės turėtų aktyviau didinti investicijas bei užsiimti inovatyvia veikla, tuo tarpu, Vyriausybė – mažinti darbo rinkos reguliavimą ir susilaikyti nuo netvaraus minimalaus darbo užmokesčio didinimo.
Laura Galdikienė yra „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė
