Pasaulyje labiausiai paplitęs minios finansavimo modelis remiasi aukojimo principu ir veikia panašiai, kaip Lietuvoje populiarus grupinis apsipirkimas. Naudodamas minios finansavimo platformas, pavyzdžiui, Kickstarter, Indiegogo, FundedByMe, verslo ar socialinio projekto autorius paskelbia savo idėją ir jos įgyvendinimui reikiamą sumą, o žmonės skiria nedideles sumas jiems patinkančiai idėjai.
Pinigų, surinktų pagal šį modelį, grąžinti nereikia – aukotojams paprastai atsidėkojama pirmaisiais gaminiais ar kitomis nedidelėmis dovanomis. Vis dėlto pastaruoju metu sparčiai populiarėja ir kiti minios finansavimo modeliai, ypač veikiantys skolos ir kapitalo pagrindais. Manoma, kad pastarasis finansavimo modelis turi ypač šviesią ateitį – atiduodamos dalį akcijų mainais į finansinį kapitalą įmonės iš minių galėtų surinkti nepalyginamai didesnes sumas, o šio pobūdžio finansavimas taptų rimtu konkurentu verslo angelams bei ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondams.
Pinigų, surinktų pagal šį modelį, grąžinti nereikia – aukotojams paprastai atsidėkojama pirmaisiais gaminiais ar kitomis nedidelėmis dovanomis.
Minios finansavimas nėra naujas fenomenas, tačiau pasaulyje augant interneto skvarbai ir įtakai jis neišvengiamai keitėsi.
Buvo sukurtos minios finansavimo platformos, kurios sujungė verslo ar socialinių projektų atstovus su investuotojais. Prie šios finansų naujovės populiarumo augimo prisidėjo ir dėl kreditavimo krizės sumažėjusios smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo galimybės bei po finansų krizės smukęs pasitikėjimas tradicinėmis finansų institucijomis. Tačiau pagrindiniai augimo varikliai visgi buvo sparti skaitmenizacija, išaugęs socialinių tinklų bei išmaniųjų telefonų naudojimas ir jaunoji karta, kurios atstovai turi kitokius įpročius ir daug didesnį pasitikėjimą skaitmenine erdve.
Dėl nesudėtingo naudojimo, mažų kaštų ir beveik neegzistuojančio reguliavimo šis novatoriškas finansavimo būdas tampa ypač populiarus tarp startuolių (angl. startups), smulkių ir vidutinių įmonių bei kitų asmenų ir organizacijų, kurių tradicinės finansų institucijos paprastai nėra linkusios finansuoti. Be to, minios finansavimas suteikia naujų galimybių jaunimui bei asmenims, gyvenantiems regionuose, kuriuose alternatyvūs verslo finansavimo šaltiniai dar nėra pakankamai išvystyti.
2013 m. šiuo būdu buvo finansuota projektų už maždaug 5,1 mlrd. JAV dolerių, tai yra, 2,4 mlrd. JAV dolerių daugiau nei 2012 metais. Prognozuojama, kad šiais metais pasaulinė minios finansavimo rinka pasieks net 10 mlrd. JAV dolerių. Minios finansavimas po truputį skverbiasi ir į Lietuvą – vis daugiau lietuvių naudojasi užsienyje veikiančių minios finansavimo platformų paslaugomis, o prieš keletą metų Lietuvoje pradėjo veikti ir pirmoji lietuviška minios finansavimo platforma, tačiau ji skirta tik socialiniam verslui.
Ši finansų naujovė ne tik padeda pritraukti projektui įgyvendinti reikalingas lėšas. Ji suteikia dar vieną neįkainojamą galimybę – padeda projekto autoriui gauti vertingos informacijos apie projekto reikalingumą, verslo idėjos gyvybingumą, leidžia ištestuoti produkto prototipą ir taip išvengti nesėkmės ar sumažinti jos riziką. Minios finansavimas suteikia galią žmonėms, kurie dažniausiai ir yra kuriamų produktų ar paslaugų vartotojai, patiems nuspręsti, kurios idėjos ar projektai gali būti sėkmingi ir yra verti būti įgyvendinti. Ši informacija verslui yra ypač vertinga.
Minios finansavimas suteikia galią žmonėms, kurie dažniausiai ir yra kuriamų produktų ar paslaugų vartotojai, patiems nuspręsti, kurios idėjos ar projektai gali būti sėkmingi ir yra verti būti įgyvendinti.
Vis dėlto minios finansavimas turi ir rizikų, kurių dėl menko ir fragmentiško reguliavimo gali būti sunku išvengti.
Investuotojai nėra niekaip apsaugoti nuo siekiančiųjų finansavimo nesąžiningo elgesio ar nuo nesėkmingų projektų, o pasitraukimo iš investicijos galimybės yra ribotos.
Pinigų plovimas naudojant minios finansavimą yra dar vienas neigiamas šios finansų inovacijos aspektas. Siekiant apsaugoti investuotojus ir užkirsti kelią pinigų plovimui yra būtinas šioks toks šio sektoriaus reguliavimas, o profesionalus investuotojų konsultavimas ir švietimas taip pat galėtų padėti sumažinti šias rizikas. Kita vertus, svarbu suvokti, kad nors reguliuotojai šioje srityje ir atsilieka, reguliavimo priemonės turėtų būti adekvačios ir ne per griežtos. Priešingu atveju bus užslopinta pati minios finansavimo esmė – inovacijų palaikymas ir žmonių verslumas.
Laura Galdikienė yra „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė
