Į tokio centro teikiamas paslaugas įeina ir pagalba tėvams – pozityvios tėvystės mokymai, konsultacijos, psichologinė ir socialinė pagalba.
Akivaizdu, kad tai – ne prabangos, o kasdieninių poreikių patenkinimas, kuris finansuojamas valstybės, savivaldybių ir privačių rėmėjų lėšomis. Nekalbėsiu apie tai, kad to finansavimo trūksta – tokia yra socialinių paslaugų realybė. Nerimą kelia kita – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įvedamas poreikio vertinimas – formalūs kriterijai, kuriuos atitinkantys vaikai turi teisę lankyti vaikų dienos centrus. Nes, pasak ministerijos, dabar tik trečdalis dienos centrus lankančių vaikų yra tikslinė grupė – problemų turintys vaikai.
Štai čia pozicijos išsiskiria – ir dėl dienos centrų, kaip prevencinės socialinės paslaugos, tikslinės grupės, ir dėl to, kas yra tos problemos, kurios „atidaro“ centro duris vaikams.
Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ specialistai pastaraisiais metais kalba apie kintančius vaikų poreikius ir jų problematiką. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad emocinė Lietuvos vaikų sveikata yra tik vidutiniška – tas statistinis 6-šetas yra rimtas signalas, kokio masto tai yra problema. Tarsi pamirštame, kad pastarųjų metų įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje smarkiai paveikė kiekvieną žmogų, šeimą – ir vaikai tą jaučia.
Jaučia ir neigiamą socialinės medijos poveikį – patys pripažįsta, kad ten nesijaučia saugiai, bet neturi priemonių ir įgūdžių padėti sau. Nerimas, nepasitikėjimas savimi ir kitais, patyčios – tai nėra tik „probleminių“ vaikų kasdienybė, su tuo susiduria absoliuti dauguma. Ir tokie vaikai ateina į dienos centrus – kartais pastūmėti supratingo mokytojo, kartais atvesti draugų. Ateina, nes ten randa saugią erdvę. Ateina, nes jaunosios kartos jau nebenuodija stigma, kad socialinės paslaugos tik „nevykėliams“.
Todėl SADM poveikio vertinimas yra rimtas žingsnis atgal – jis ne tik užvertų duris tiems, kurie nori pagalbos ir jos ieško, bet ir sukurtų naują stigmą, naujus paženklintuosius „socialinius VIP“, kurių problemos būtų pakankamos paslaugai gauti. Štai rašau ir matau, kaip baisiai tai skamba. Baisiai ir pavojingai, nes gali griūti daugiau nei 30 metų kurta sistema, kuria žmonės tiki ir pasitiki. Todėl dienos centrai ir sulaukia tų, kurie, atrodo, turėtų būti toli nuo socialinių problemų. Tai – dar vienas klaidingas įsivaizdavimas, kad sunkumai, emocinės, ekonominės, santykių problemos pasibeldžia tik į tam tikrų šeimų duris.
Kaip dirbanti šioje srityje galiu patikinti, kad nuo sunkumų neapsaugotas niekas – štai todėl prieinamos, „čia ir dabar“ principu paslaugas teikiančios vietos yra tokios svarbios. Tai tikroji prevencinė vaikų dienos centrų galia – šeima gali bet kada kreiptis pagalbos pagal poreikį, o ne pagal „poreikio vertinimą“. Tie, kurie ateina patys, jau yra veikiančios prevencijos pavyzdys – vadinasi, jie jau deda pastangas suvaldyti problemą, kad ji netaptų dar viena antrašte, dar viena skaudžia socialine istorija. Todėl „Gelbėkit vaikus“ ir kuria programas, prieinamas visiems – ne pagal VIP socialinius kriterijus, ne pagal poreikio vertinimo lenteles, o pagal atvirų durų politiką – ateikite, kalbėkimės, spręskime problemas visiems.
Socialinės paslaugos nėra tik problemų VIP‘ams – jos yra skirtos visiems.
