Paslaugų kainų augimą pristabdė pandemijos stabdžiai – paslaugos brangsta lėčiau. Tiesa, pandemija skirtingas paslaugas paveikė nevienodai – vienoms paslaugoms pingant, kai kurių kainos sparčiai stiebiasi aukštyn. Dar vasaros pradžioje 5,5 proc. per metus didėjusios paslaugų kainos, spalio mėn. kilo lėtesniu – 4,3 proc. – tempu. Lėtesniam paslaugų kainų augimui reikšmingą įtaką darė stipriai pandemijos paveiktų sektorių teikiamų paslaugų kainų krytis.
Sparčiai pigo turizmo, apgyvendinimo, skrydžių paslaugos, jų kainas paveikė kritusi paklausa. Lėčiau kilo ir maitinimo paslaugų kainos: spalio mėn. – 4,9 proc. Medicinos, odontologijos paslaugos, priešingai, sparčiai brangsta. Spalio mėn. medicinos paslaugos buvo brangesnės 11, o odontologijos – net 15 proc. nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.
Pandemija skirtingas paslaugas paveikė nevienodai – vienoms paslaugoms pingant, kai kurių kainos sparčiai stiebiasi aukštyn.
Tikėtina, kad panaši minėtų paslaugų kainų raida laikysis ir ateityje. Pasinaudoti pingančiomis turizmo paslaugomis ir atkurti jų paklausą ir toliau trukdys pandeminė situacija, o įvestas karantinas ir apribota medicinos paslaugų pasiūla, didinant saugumo užtikrinimo reikalavimus, ir toliau didins spaudimą medicinos ir odontologijos paslaugų kainoms.
Paslaugų sektoriaus kainų raida taip pat reikšmingai priklausys nuo situacijos darbo rinkoje. Iki šiol darbo rinka gana gerai atsilaikė prieš pandemijos gniaužtus. Nedarbo lygis trečiąjį ketvirtį Lietuvoje sudarė 9,3 proc., o rugsėjo mėn. metinis darbo užmokesčio augimas buvo artimas buvusiam metų pradžioje, tačiau šiek tiek mažesnis.
Vis dėlto, tebesitęsiant neapibrėžtumui, darbdavių galimybės ir noras kelti darbo užmokestį menks, tad numatoma, kad darbo užmokestis kils lėčiau. Prognozuojama, kad 2021 m. darbo užmokestis augs 3,1 proc. – daugiau nei dvigubai lėtesniu tempu negu šiais metais, o tai dar labiau mažins spaudimą paslaugų kainoms ateityje.
Iki šiol darbo rinka gana gerai atsilaikė prieš pandemijos gniaužtus.
Maisto kainų augimas sulėtėjo maždaug trigubai. Spalio mėn. maistas buvo brangesnis 1,3 proc. nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus, o metų pradžioje maisto kainos kilo vidutiniškai 4,4 proc. Sumažėjusiam maisto kainų augimui didžiausią įtaką turėjo slopstanti anksčiau kainas didinusių veiksnių įtaka – tai praėjusiais metais siautėjęs afrikinis kiaulių maras ir dėl prastų oro sąlygų nukentėjęs daržovių derlius.
Dar prieš kelis mėnesius beveik dešimtadaliu kilusios mėsos kainos spalio mėn. buvo jau tik 1,5 proc. didesnės nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus, o daržoves spalio mėn. galėjome įsigyti netgi šiek tiek (5,4 %) pigiau. Žvelgiant į ateitį, verta atkreipti dėmesį į gerą šiųmetį grūdų derlių, kuris leidžia tikėtis mažesnio duonos ir kitų grūdinių produktų kainų kilimo.
Vis dėlto maisto kainų raida stipriai priklauso nuo tarptautinėje aplinkoje pučiančių vėjų. Tad, nors dabar tikimasi panašios maisto kainų raidos ir ateityje, ji reikšmingai priklausys nuo tolesnės pandemijos eigos, galinčios paveikti tiek situaciją vidaus rinkoje tiesiogiai, tiek per pasaulinių maisto žaliavų kainų pokyčius.
Neatsitiesiant naftos kainoms, numatoma, kad nedidės ir degalų kainos.
Per pasaulį besiritanti antra koronaviruso pandemijos banga ir priemonės, kurių imasi šalys virusui suvaldyti, toliau stabdo naftos paklausos atsigavimą. Nepaisant 7,7 mln. barelių per dieną sumažintos naftos gavybos apimties, naftos kainos ir toliau svyruoja apie 41 JAV dol. už barelį, o tai sudaro galimybę naftai imlią produkciją įsigyti pigiau – spalio mėn. degalai buvo apie 11 proc. pigesni nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.
Pasaulyje sumažėjęs ekonominis aktyvumas, ypač paveiktas aviacijos sektorius, kuris yra svarbus naftos produkcijos vartotojas, papildomos priemonės, kurių vėl imamasi virusui suvaldyti, ir toliau turėtų riboti naftos paklausos, taip pat ir naftos kainų atsigavimą. Neatsitiesiant naftos kainoms, numatoma, kad nedidės ir degalų kainos.
Vartojimo atsigavimui reikšmingą įtaką darė gerėję vartotojų lūkesčiai ir ekonomikos vertinimas, kuris, remiantis spalio mėn. duomenimis, buvo aukščiausio lygio nuo pat balandžio mėn.
Po griežtų kovos su pandemija priemonių atsigaunantis ekonominis aktyvumas papildomo spaudimo kainoms nedaro. Rugsėjo mėn. mažmeninė prekyba 6,2 proc. viršijo praėjusių metų lygį, tačiau sektoriai atsigauna skirtingai. Tam įtakos turi dažnesnis darbas iš namų ir besikeičiantys vartotojų įpročiai. Pavyzdžiui, tiek tekstilės, drabužių ir avalynės, tiek maitinimo ir gėrimų tiekimo veikloje veikiančių įmonių apyvarta rugsėjo mėn. buvo vidutiniškai 8 proc. mažesnė nei prieš metus. O užsakomųjų pardavimų paštu arba internetu apyvarta rugsėjo mėn., priešingai, beveik perpus viršijo praėjusių metų lygį.
Taip pat informacijos ir ryšių technologijų mažmeninės prekybos veikloje apyvarta buvo beveik penktadaliu didesnė nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Vartojimo atsigavimui reikšmingą įtaką darė gerėję vartotojų lūkesčiai ir ekonomikos vertinimas, kuris, remiantis spalio mėn. duomenimis, buvo aukščiausio lygio nuo pat balandžio mėn.
Nepaisant to, gyventojai spalio mėn., palyginti su rugsėjo mėn., didesniems pirkiniams per ateinančius 12 mėn. planavo išleisti mažiau. Be to, 17 proc. įmonių spalio mėn. vis dar nurodė, kad jų veiklą apribojo dėl koronaviruso pandemijos susiklosčiusi situacija. Augantį susirgimų COVID-19 virusu skaičių bei griežtesnius veiksmus, kurių imamasi siekiant pažaboti viruso plėtrą, gali atspindėti vartotojų lūkesčiai ir polinkis vartoti ateityje. Tad žvelgiant į ateitį, paklausos lygis ir toliau neturėtų sudaryti spaudimo kainoms.
Laura Mociūnaitė yra Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė.
