Jau po Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų viešojoje erdvėje ekspertai garsiai kalbėjo apie nieko gera nežadančias visuomenės nuotaikas: beveik dešimtadalis Lietuvos visuomenės palaiko atvirai prorusiškus ar antisemitinių pažiūrų politikus, trijų ketvirtadalių apskritai nedomino Europos Parlamento rinkimai. Tai yra rimtas pabudimo skambutis – ar jis bus išgirstas? Kas Lietuvoje koordinuos kovą už europines vertybes?
Europietiškosios vertybės yra išdėstytos pačioje Europos Sąjungos sutarties pradžioje, 2-ame jos straipsnyje – tai pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Europoje stiprėjančios radikalios politinės jėgos bei jau 901 dieną besitęsiantis plataus masto rusijos karas prieš Ukrainą išlieka priminimu, kad šios vertybės nėra garantuotos. Jų verti esame tiek, kiek esame pasirengę jas ginti.
Pastarųjų rinkimų Lietuvoje rezultatai aiškiau nei bet kuris sociologinis tyrimas atskleidė gilėjantį visuomenės ar tam tikrų juos sluoksnių nusivylimą liberalia demokratija ir jos vertybėmis. Atvirai antisemitizmą skleidžiančius bei kremliaus linijas atkartojančius politikus rinkosi virš 230 tūkstančių Lietuvos piliečių. Retoriniu lieka klausimas dėl galimų politinių pasirinkimų tų, kurie rinkimuose nedalyvavo.
Kol tiek Europos Sąjungos lygiu, tiek atskirose valstybėse (pavyzdžiui, Vokietijoje) vyksta aktyvūs debatai apie demokratijos gynimo mechanizmus, Lietuvos viešojoje erdvėje apie konkrečius darbus stiprinant pasitikėjimą demokratija kovoje prieš antieuropietiškas jėgas praktiškai net rimčiau nediskutuojama. Arba apsiribojama konstatavimu, kad šį tą daryti reikia ir pabaksnojama pirštu į „kitus“ – į neaktyvius rinkėjus, esą nepakankamai darančias institucijas, politines partijas ir taip toliau.
Tuo tarpu priešas hibridiniame kare nesnaudžia: kaip konstatuojama 2024 metų Grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinime, tikėtina, kad rusijos vykdoma informacinė politika tik agresyvės, o informacinių atakų kampanijos Lietuvoje paveiks didelę visuomenės dalį ir tiesiogiai trikdys institucijų darbą. Pabrėžiama, kad bus siekiama bauginti visuomenę, stiprinti nepasitikėjimą institucijomis ir trikdyti paramos tiekimą Ukrainai.
Tad Lietuvos visuomenėje didėjant palaikymui radikaliems, antisemitiniams judėjimams užsimerkti, ignoruoti faktus ir tikėtis, kad kraštutinės dešinės keliami pavojai mus aplenks savaime būtų naivu ir rizikinga. Kaip aiškiai rodo kitų Europos valstybių patirtys, didėjantis rinkėjų nusivylimas tradicinėmis politinėmis partijomis greitai tampa protesto balsais, nutiesiančiais kelią euroskeptikams, kurie paprastai dar labiau silpnina gyventojų pasitikėjimą ES, solidarumą ir paramą Ukrainai, tikėjimą liberalios demokratijos nauda.
Tęsiantis karui prieš Ukrainą ir artėjant ES plėtrai, atvirai prieš valstybę veikiantiems populistams galimybių pritraukti į savo pusę neapsisprendusią visuomenės dalį tikrai bus. Kaip rodo skelbiamos visuomenės nuomonės apklausos, apie 30 proc. rinkėjų dar neapsisprendė arba išvis neketina balsuoti artėjančiuose rinkimuose į Seimą.
Nesiimant aktyvių ir sistemiškų veiksmų lieka tik laiko klausimas, kada demokratiniams procesams abejingus rinkėjus mobilizuos priešiškos jėgos, kurios tikrai dirba tam, kad savo naujajai tikslinei auditorijai sukurtų patrauklius pažadus arba bent neleistų apie save pamiršti iš dangaus krentančiomis ledų porcijomis.
Akivaizdu, kad informacinių kampanijų vos kelios savaitės prieš kiekvienus rinkimus, nuobodžiai formalizuotų ir griežtai reglamentuotų debatų televizijoje ar pavienių ad-hoc visuomenininkų vykdomų projektų neužtenka.
Darbas su pilietine visuomene turėtų vykti nuolatos ir ne vien tiktai Facebooko burbuluose ar keliomis rinkiminėmis skrajutėmis. Turime įtraukti į platesnę diskusiją skirtingas visuomenes grupes, sudominti jas, suprasti, kas joms aktualu. Pasitikėjimo ES ir vakarietiška demokratija išlaikymas yra mūsų nacionalinio saugumo interesas. Pilietinės galios indeksas atskleidė, kad kuo labiau žmonės patenkinti demokratija, tuo labiau jie pasiryžę ginti Lietuvą karo atveju.
Tad šiandien valstybės institucijų, skirtingų proeuropietiškų partijų ir politikų, nevyriausybinių organizacijų bei pilietinės visuomenės susitelkimas kovoje už demokratiją yra tiesiog būtinas. Vis tik kol kas dar nėra kas Lietuvoje šį darbą koordinuotų. Tad pirmas žingsnis to link: įsteigta bendra koordinacinė platforma ir veiksmų planas.
Tikrai galime sutarti dėl gairių, kaip dirbsime su socialiai pažeidžiamiausiomis visuomenės grupėmis, ypač regionuose. Galime sutarti, kokiomis priemonėmis stiprinsime pasitikėjimą europietiška demokratija ir valstybės institucijomis. Pilietinės visuomenės organizacijos jau yra įrodžiusios, jog krizinėse situacijose yra valstybei būtinas ramstis. Tik svarbu sutarti, kas ir kada imsis šio nelengvos, bet būtinos telkimo iniciatyvos. Nelaukime, kol iniciatyvą perims mūsų priešas. Pradėkime veikti jau šiandien.
