Laurynas Lukošiūnas: Ar dar ilgai Lietuvos valdžia norės rinktis pigiausią, o ne geriausią?

Vienas esminių viešųjų pirkimų reformos tikslų buvo prioriteto suteikimas ne kainai, o kokybei. Mažiausios kainos pirkimų sąvokos iš viso buvo atsisakyta. Nustatyta, kad visuose viešuosiuose pirkimuose pasiūlymai turi būti išrenkami pagal ekonominio naudingumo kriterijus, t.y. pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Įtvirtinti net apsiribojimai vykdyti pirkimus pagal tik kainos kriterijų, išskyrus mažaverčius atvejus.

Viešųjų pirkimų vykdymas ne tik pagal kainos kriterijų suteikia galimybes perkančiosioms organizacijoms įsigyti ne pigiausias, bet kokybiškiausias prekes, paslaugas ar darbus. Be kainos yra vertinami techniniai pranašumai, charakteristikos, socialiniai, aplinkosauginiai ir kiti aspektai. Taikant kainos ir kitų kriterijų santykį galima išsirinkti tokį pasiūlymą, kuris geriausiai atitinka pamatinį viešųjų pirkimo tikslą – racionalų lėšų panaudojimą. Techniniai ir kiti kokybiniai skirtumai lemia tai, kad ilgesniu laikotarpiu pigesnio produkto eksploatacijai yra išleidžiama daugiau nei brangesnio, bet pranašesnio produkto atveju. Ne ką mažiau yra svarbūs ir tokie, ne visada pinigine nauda konkrečiai perkančiajai organizacijai pamatuojami, socialiniai aspektai kaip aukšti tiekėjų mokami atlyginimai darbuotojams, aplinkosaugos klausimai ir kiti.

Pastaruoju metu daugelis Lietuvos perkančiųjų organizacijų svarbiausius viešuosius pirkimus vykdo taikydami būtent kainos ir kokybės santykį. Tai ypač aktualu pačiuose reikšmingiausiuose, strateginiuose visai valstybei pirkimuose. Vadovaujantis geriausia Europine ir Viešųjų pirkimų tarnybos praktika, sudėtinguose pirkimuose kaina neturėtų būti lemiamas kriterijus. Kaina sudaro tik dalį bendro vertinimo, o didžiausią svorį turi kokybiniai parametrai.

Kita vertus, džiaugtis dėl sėkmingos viešųjų pirkimų reformos įgyvendinimo Lietuvoje dar anksti. Dažnai girdime aukščiausios valdžios atstovų svarstymus, kad viename ar kitame visai valstybei svarbiame viešajame pirkime turėtų būti pasirinktas tas tiekėjas, kuris pasiūlė ne kokybiškiausią, ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, bet mažiausią kainą. Panašu, kad ne visiems valdžios atstovams rūpi geriausia tarptautinė praktika ir Lietuvos įsipareigojimai Europos Sąjungai.

Paminėti bene daugiausiai visuomenės dėmesio dabar sulaukiantys, šiuo metu vykstantys šimtamilijoninės vertės pirkimai – AB „Lietuvos geležinkeliai“ pirkimas „Vilnius-Klaipėda elektrifikavimo rangos darbai“ ir AB „Amber Grid“ pirkimas „Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos statybos darbai“. Abiejų pirkimų atveju perkančiosios organizacijos turi galimybę rinktis kokybę, t. y. ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus, bet yra sulaukiama daug subjektyvių komentarų, kad svarbu tik kaina.

Galima sutikti, kad kaina gali būti reikšmingiausias kriterijus perkant biuro ar panašias kasdienines prekes, bet, ar tikrai tik kaina yra svarbi įgyvendinant strateginės reikšmės projektus? Kalbame ne tik apie Lietuvos biudžeto lėšų racionalų panaudojimą, bet ir apie itin ženklias Europos Sąjungos paramos sumas. O būtent Europos Sąjunga labai aiškiai nurodo, kad lėšos turi būti naudojamos protingai – renkantis ne pigiausią, bet kokybiškiausią.

Belieka tikėtis, kad sveikas protas nugalės ir aukščiausia šalies valdžia laikysis Europinių standartų bei strateginių pirkimų atveju elgsis atsakingai.

Laurynas Lukošiūnas yra advokatų kontoros „Sorainen“ viešųjų pirkimų praktikos Baltijos šalyse vadovas, partneris.