Tiesa, pernai Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) ne pirmą kartą geriausia savivaldybe iš didžiųjų miestų išrinko Klaipėdos miestą. Tačiau ši, su liberaliomis politinėmis jėgomis siejama, įstaiga vadovaujasi labai keista metodika. Kažkodėl neįvertinamas Klaipėdoje nuosekliai mažėjantis gyventojų skaičius.
Manyčiau, kad geriausias indikatorius, parodantis, kad viename ar kitame mieste gera gyventi, yra gyventojų skaičius. Deja, bet Klaipėdai šioje srityje nėra kuo pasigirti. Mūsų mieste gyventojų kasmet mažėja. O per šią Vytauto Grubliausko kadenciją jų sumažėjo net 11 tūkst.
„Ne bėda! – lyg užsuktas tą pačią maldelę kartoja vicemeras Artūras Šulcas. – Tie žmonės niekur nedingo, o tik persikėlė į priemiesčius. Jie gyvena Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, o dirba – Klaipėdos mieste!“ – įrodinėja A.Šulcas.
Manyčiau, kad geriausias indikatorius, parodantis, kad viename ar kitame mieste gera gyventi, yra gyventojų skaičius. Deja, bet Klaipėdai šioje srityje nėra kuo pasigirti.
Melas! Taip, gyventojų Klaipėdos rajone daugėja, tačiau tikai ne tokiais tempais, kokiais jų mažėja mieste. Per trejus metus jų padaugėjo tik tūkstančiu!
Pripažinkite, ponai liberalai, kad jūs miestą taip nustekenote, kad gyventojai, nebematydami vilties, sprunka iš jo. Kas į užsienį, kas į sostinę.
LLRI tyrimas atliktas remiantis painia metodika, kurios čia nenagrinėsime. Remiantis indekso vertybėmis ideali savivaldybė yra ta, kuri taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas.
Tačiau jau dėl pirmo punkto kyla labai didelių abejonių. Be to, mėgstantys girtis liberalai, manau, neperskaitė viso tyrimo iki pabaigos, nes apie LLRI rekomendacijas jie nutyli.
Mat LLRI rekomenduoja viešojo transporto paslaugų teikimą perleisti privačiam sektoriui arba organizuoti viešojo ir privataus sektorių darbą partnerystės pagrindu. Paslaugų teikėjui parinkti skelbti atvirus viešuosius konkursus, sukuriant būtinybę įmonėms konkuruoti tarpusavyje dėl šių paslaugų teikimo. Neįvesti arba atsisakyti privačių įmonių teikiamų keleivių vežimo paslaugų kainų reguliavimo.
Deja, Klaipėdoje kainos reguliuojamos „iš viršaus“, miestas perka transporto priemones UAB Klaipėdos autobusų parkui, taip sudarydamas nelygias konkurencines sąlygas privatininkams.
Be to, LLRI analitikai rekomenduoja atsiskaitymą už atliekų surinkimą organizuoti ne rinkliavomis, o sutartimis tarp paslaugų gavėjo ir teikėjo. Ir šioje srityje nepanašu, kad liberalai būtų numatę ką nors keisti. Visą apskritį apraizgę KRATC hidros čiuptuvai atsileisti neketina. Atvirkščiai – rinkliava kasmet vis didėja.
Manipuliacija skaičiais
Klaipėdos miesto savivaldybė, surinkusi 67,3 balo iš 100, Lietuvos savivaldybių indekse 2013 m. užėmė pirmą vietą tarp septynių didžiųjų šalies miestų savivaldybių. Tenka pripažinti, kad tai prastesnis uostamiesčio įvertinimas palyginti su 2012 metais. Užpernai indeksas buvo net dviem balais didesnis – 69,4. LLRI komentuoja, kad smukimą lėmė prastesni įvertinimai komunalinio ūkio, socialinės rūpybos bei mokesčių srityse.
Žemesnis balas komunalinio ūkio srityje skirtas dėl „konkurencinės zonos“ panaikinimo specialiajame šilumos ūkio plane. Tokiu būdu buvo apribotas laisvas vartotojų pasirinkimas, kokiu kuru šildyti būstą.
Taip pat Klaipėdos liberalai nutyli, kad kur kas daugiau balų nei uostamiestis surinko Kauno rajono savivaldybė – 68,4. Ją ir reikėtų skelbti absoliučia nugalėtoja.
Kuo nusipelnė valdžia?
„Savivaldybės savo sprendimais gali tiek pagerinti, tiek pabloginti gyventojų ir verslo sąlygas. Viena pagrindinių priežasčių, pelniusių pirmą vietą Klaipėdai, yra palankios sąlygos investicijoms. Investicijos yra svarbus produktyvumo ir darbo užmokesčio augimo šaltinis. Statistika rodo, kad tose savivaldybėse, kuriose daugiau investicijų, yra mažesnis nedarbas, gyventojai uždirba daugiau ir yra mažiau priklausomi nuo socialinių pašalpų“, – pristatydamas tyrimo rezultatus teigė LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Iškart kyla klausimas, koks šioje srityje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nuopelnas? Ar ji investavo į uosto infrastruktūrą, gilino uosto akvatoriją?
Iškart kyla klausimas, koks šioje srityje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nuopelnas? Ar ji investavo į uosto infrastruktūrą, gilino uosto akvatoriją?
Būkime atviri. Beveik prieš du dešimtmečius Judita Simonavičiūtė buvo pakvietusi JAV koncerną „Penninox“. Jau ir kuoliukus naujai gamyklai kalėme, ir atminimo kapsules įbetonavome. Kur dabar ta gamykla?
Ar mero V. Grubliausko nuopelnas, kad klaipėdiečių vidutinis darbo užmokestis didesni nei kauniečių?
O gal palikime šį nuopelną privačių uosto ir su uosto veikla susijusių kompanijų vadovams, kurie sugeba generuoti pajamas. Juk socialiai atsakingos jūrinės industrijos įmonės ir pakelia vidutinį Klaipėdos miesto gyventojų darbo užmokestį. Mat uoste darbuotojai gauna vidutiniškai dukart didesnę algą nei visos Lietuvos vidurkis.
Gyventojai Klaipėdos mieste (Statistikos departamento duomenys)
2010 m. 168134
2011 m. 162 898
2012 m. 160142
2013 m. 158 541
2014 m. 157305
Gyventojai Klaipėdos rajone
2011 m. 51 279
2012 m. 51 405
2013 m. 51 614
2014 m. 52 110
Lilija Petraitienė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė
