Linas Balsys: Ką galime padaryti, kad tvarkant Kalnų parką nepasikartotų Gedimino kalno scenarijus?

Kiekvieną kartą, projektų rengėjams visuomenei pristatant projektų sprendinius, tenka priminti, kad pagal Orhuso konvenciją, į projektų, susijusių su aplinka priėmimo procesą, visuomenė turi būti įtraukta ne tik ją informuojant, bet ir įtraukiant į sprendimų priėmimą, atsižvelgiant į jos nuomonę. Šiandien net visuomenės informavimas yra nepakankamas.

Ar tvarkant Kalnų parką nepasikartos Gedimino kalno scenarijus, kai išpjovus medžius, kalno šlaitai tapo nestabilūs ir pradėjo slinkti? Požymių, kad tai gali įvykti, yra, tačiau jie, panašu, ignoruojami.

Kultūros ministerija turėtų rūpintis išimtinai kultūros paveldu ir nepriiminėti su aplinkosauga susijusių sprendimų.

Kodėl planuojamam statyti tilto projektui nebuvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo? Ar buvo atlikti tyrimai, ar atragis ir abu šlaitai, kuriuose planuojama įrengti kabantį tiltą, atlaikys polių kalimo jėgą? Pagal kokius kriterijus atrinkti planuojami šalinti medžiai? Ar nenutiks taip, kad 700 planuojamų šalinti medžių bus išpjauti tik dėl planuojamų darbų, kad jie netrukdytų pravažiuoti sunkiasvorėms transporto priemonėms ar tilto statyboms? Kaip planuojama užtikrinti kontrolę, kad projekto vykdytojai laikytųsi su visuomene aptartų susitarimų dėl medžių pjovimo bei visų darbo jautrioje teritorijoje reikalingų atsargumo priemonių?

Tai tik keli klausimai, kuriuos po viešo Kalnų parko teritorijos tvarkymo projekto pristatymo išsiunčiau kultūros ministrui Mindaugui Kvietkauskui.

Situacija, kai saugomas teritorijas prižiūri ir tvarkymo darbus planuoja skirtingos ministerijos (vienus objektus – Saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o kitus – Kultūros ministerija), man atrodo nenormali. Tas faktas, kad vienas iš saugomos teritorijos elementų yra ir kultūros paveldo objektas, manęs neįtikina, kad Kultūros ministerija ir kultūros ministras yra kompetentingi spręsti tokius aplinkosauginius šios teritorijos klausimus, kaip želdinių likimas, geologiniai ar poveikio aplinkai tyrimai.

Nebegalime sau leisti, kad, tvarkant Kalnų parką būtų pridaryta aplaidžių klaidų.

Kultūros ministerija turėtų rūpintis išimtinai kultūros paveldu ir nepriiminėti su aplinkosauga susijusių sprendimų. Turime daugybę pavyzdžių, kai neprofesionalūs sprendimai privedė prie krizinių situacijų. Nuslinkęs Gedimino kalnas – liūdnai pagarsėjęs to įrodymas.

Nebegalime sau leisti, kad, tvarkant Kalnų parką, būtų pridaryta aplaidžių klaidų. Pradėjus statyti planuojamą tiltą per didžiąją griovą link Gedimino kapo kalno ir išpjovus apie 700 planuojamų šalinti medžių gali būti pažeistas teritorijos šlaitų stabilumas.

Mano žiniomis, Lietuvos geologijos tarnyba yra atlikusi tyrimus ir nustatė, kad kabančių tiltų atramų vietose dirvožemis labai purus, smėlingas, pasižymintis silpnomis fizikinėmis savybėmis. Esu paprašęs Lietuvos geologijos tarnybos pateikti man šio tyrimo išvadas.

Man nesuprantama, kodėl planuojant projekto sprendinius, šiuo atveju – tiltą – neatsižvelgiama į tokius svarius, kompetentingos institucijos argumentus.

Paprašiau Aplinkos ministeriją, kad ši įvertintų esamą situaciją, susijusią su Kalnų parko teritorijos sutvarkymo techniniu projektu, ir apsvarstytų vietoje norimo įrengi tilto kitus, tvaresnius sprendimus, kurie nesukeltų neigiamo poveikio teritorijos šlaitų stabilumui.

Linas Balsys yra Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys.