Lietuva vis dar orientuojasi į žaliavų pardavimą ir bazinės gamybos efektyvumą, neturėdama aiškios ateities vizijos ir strategijos. Niekaip neįvykstanti Lietuvos miškų urėdijų pertvarka čia vaidina esminį vaidmenį – be vienos stiprios išteklius ir talentą sutelkiančios organizacijos sektoriaus pokyčiai neįvyks.
Dėl Rytų rinkose išaugusios paklausos ir gamybos pasaulio medienos pramonės svorio centras persislenka į Aziją. Visas Europos medienos pramonės sektorius susiduria su dideliais iššūkiais: popieriaus, celiuliozės ir susijusių produktų gamyba Senajame žemyne susitraukė trečdaliu. Bet Europos šalys nesnaudžia ir keičia kryptį – aktyviai diegia inovacijas, persiorientuoja nuo tradicinės prie aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų. Medienos sektoriaus valdymas keičiasi, įmonės kuria verslus kartu su chemijos, statybos ir kitų pramonės šakų atstovais, vysto „pilno sprendimo“ paketus, apimančius tiek produktus, tiek paslaugas.
Užsienio šalių praktika rodo, kad esminės medienos pramonės permainos yra susijusios su sektoriaus klasterizacija ir verslo ekosistemos plėtra.
Pažangiausiai savo medienos sektorius valdančios Europos šalys, turinčios gilias miškininkystės tradicijas ir stiprias aplinkos apsaugos sistemas, intensyviai ieško naujų kelių. Pavyzdžiui, Suomija struktūrizuotai ir nuosekliai plėtoja medienos ir susijusių ūkio šakų klasterį, kurio paskirtis – didinti bendrą sektoriaus konkurencingumą, persiorientuoti į bioekonomiką, skatinti inovacijų kūrimą, bendradarbiavimą ir Suomijos medienos prekės ženklo plėtrą užsienyje.
Austrijoje veikiančios centralizuotos miškų išteklių valdymo organizacijos „Österreichische Bundesforste“ stiprybė – inovatyvi miškų ir biomasės išteklių stebėsena, išnaudojant duomenų integracijos platformas, sistemiškai analizuojant miškų atsinaujinimą ir į procesą aktyviai įtraukiant miškų savininkus. Austrija, Suomija ir kitos ES šalys savo strategijose aiškiai numatė, kas bus medienos sektoriaus permainų variklis ir kaip jis veiks. Kad sektoriaus laivas nenukryptų nuo pasirinkto permainų kurso, jis valdomas centralizuotai.
Užsienio šalių praktika rodo, kad esminės medienos pramonės permainos yra susijusios su sektoriaus klasterizacija ir verslo ekosistemos plėtra. Būtina sutelkti išteklius pokyčiams, koordinuoti veiksmus, vystyti inovatyvias įmones. Būtent čia pagrindinis vaidmuo tenka už miškų ir medienos sektoriaus valdymą bei priežiūrą atsakingoms valstybės institucijoms – jos yra svarbiausių pokyčių varikliai ir skirtingų dalyvių bendradarbiavimo koordinatoriai.
Medienos sektoriui būtinas konkurencingumo šuolis pasauliniame kontekste, todėl kaip oro reikia vienyti daugelio dalyvių jėgas ir pereiti į kitą kokybę, kitą lygą.
Būtent dėl šių priežasčių valstybinių miškų sektorius yra centralizuotas daugelyje pažangių Europos šalių. Jose miškų sektorius veikia kur kas našiau ir generuoja didesnes pajamas. Tvarumas ir aplinkosauga ten išlieka neginčijamais prioritetais, o efektyvumą lemia aiški centralizuota struktūra, kuriai keliami aiškūs komerciniai ir socialiniai tikslai.
Šiuo metu Lietuva tik pasyviai stebi kaip tolsta laivai – matome Europos medienos sektoriaus virsmą, tačiau patys tik taškome vandenį 42 skirtingais urėdijų irklais, žvelgdami į skirtingas puses, nes kiekvienas irkluotojas jaučia savo įtaką, matydamas save kaip mažą viso laivo kapitoną.
Medienos sektoriui būtinas konkurencingumo šuolis pasauliniame kontekste, todėl kaip oro reikia vienyti daugelio dalyvių jėgas ir pereiti į kitą kokybę, kitą lygą. Būtinas vienas stiprus žaidėjas, galintis konsoliduoti finansinius, investicinius, žmogiškuosius, technologinius, mokslinius-techninius išteklius, ir taip padėti visai medienos ekosistemai judėti pokyčių keliu. Sunku įsivaizduoti, kad tai padaryti galėtų 42 ar 25 atskiros miškų įmonės.
Todėl Lietuvos miškų urėdijų pertvarka yra akivaizdi būtinybė. Vyriausybė, pritarusi idėjai vietoj 42 urėdijų įsteigti vieną valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“, pasiryžo permainoms. Ministrų kabinetas sutarė, kad tik suvienijus daugelio medienos sektoriaus dalyvių jėgas galima atlikti konkurencingumo šuolį ir išsivaduoti iš aklavietės, į kurią veda nekoordinuota urėdijų veikla ir skirtingos vizijos.
Įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“ teks svarbiausias vaidmuo – ji privalės tapti stipria žaidėja, galinčia konsoliduoti išteklius ir vesti visą konkurencingą medienos ekosistemą pirmyn. Tvirta valstybės įmonės lyderystė užtikrintų ilgalaikę strategiją, paremtą tvirtais principais: tvarumu, skaidrumu, konkurencingumu, pridėtinės vertės kūrimu ir kokybiškomis darbo vietomis. Be to, konsoliduota ir moderniai valdoma įmonė galės atsispirti politikų įtakai ir įvairioms rizikoms.
Linas Dičpetris yra profesinių paslaugų įmonės „EY“ partneris
