Graikijos akcijų rinka trečiadienį krito daugiau nei 6 proc., Italijos atitinkamai – 4,4 proc. Graikijos Vyriausybės noras užbaigti finansinės pagalbos programą (angl. bailout program) paskatino investuotojus atkreipti dėmesį į euro zonos ekonomiką, kuri dėl struktūrinių reformų trūkumo nepajėgia tvirtai atsistoti ant kojų.
Iki staigaus išpardavimo rinkose šią savaitę, akcijos buvo pabrangusios daugiau nei turėtų, atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos būklę. Žemas obligacijų pajamingumas skatino investuotojus ieškoti uždarbio galimybių rizikingesnėse turto klasėse, o centrinių bankų palaikomas likvidumas rinkoje neleido akcijų kainoms kristi, mažino svyravimus ir skatino investuotojus įsigyti daugiau akcijų, nors makroekonominiai rodikliai buvo prastoki.
Panašu, kad dabar, kai JAV Federalinių rezervų banko (FED) ekonomikos skatinimo programa eina į pabaigą, o pasaulio ekonomikos augimo perspektyvos toliau mažinamos, pradėjo keistis rinkos dalyvių požiūris į investicijų perspektyvas. I
nvestuotojai nebetiki, kad Europos centrinis bankas (ECB) gali pakeisti FED ir suteikti pakankamą palaikymą finansų rinkoms. Pastaraisiais metais Europos akcijų rinka kilo dėl lūkesčių, kad ECB pradės turto supirkimo programą, tačiau kol kas ECB nesiėmė veiksmų. Be to, komunikuodamas su rinkos dalyviais, ECB nepasakė nieko konkretaus dėl turto supirkimo programos įgyvendinimo. Taip pat sunku įvertinti, kiek ekonomikos rodiklius paveikė įtempta geopolitinė padėtis. Nepaisant niūrių nuotaikų rinkose, vilties suteikia silpnėjantis euras ir galimi EBC veiksmai.
Krentančios žaliavų kainos greičiausiai tampa dar vienu įrodymu, kad pasaulio ekonomikos būklė nėra labai gera. Nuo šių metų birželio pabaigos „Brent“ rūšies nafta prarado ketvirtadalį savo vertės, skaičiuojant JAV doleriais. Naftos kainas žemyn spaudžia stiprėjantis JAV doleris ir didelė pasiūla, taip pat lūkesčiai, kad naftos paklausa mažės.
Pusiausvyra rinkoje yra sutrikusi, todėl, investuotojams perskirstant savo portfelius, galime sulaukti dar didesnių svyravimų.
Naftos gavyba JAV auga, o Naftą eksportuojančių šalių organizacijai (OPEC) priklausančios valstybės nenori mažinti naftos gavybos apimties – galbūt dėl siekio atsiriekti didesnę rinkos dalį, o galbūt dėl politinių priežasčių. Kita vertus, mažesnė naftos kaina yra palanki vartotojams.
Pusiausvyra rinkoje yra sutrikusi, todėl, investuotojams perskirstant savo portfelius, galime sulaukti dar didesnių svyravimų.
Sunku prognozuoti, kiek gali tęstis korekcija, ypač kai centriniai bankai bet kada gali imtis ekonomikos skatinimo ar rinkos palaikymo veiksmų. Taip pat nereikia pamiršti ir geopolitinės padėties, kuri finansų rinkose atlieka pakankamai svarbų vaidmenį.
JAV akcijų rinka nuo viršūnės yra nukritusi mažiau nei 10 proc., Vakarų Europos indeksas „Stoxx Europe 600“ – apie 13 proc., kai nuo 2011-ųjų skolų krizės rinka buvo paaugusi apie 60 proc..
Dabartinis nestabilumas rinkose gali paskatinti ECB paskelbti aiškesnę žinią apie savo planus, tačiau pastaruoju metu investuotojai į blogas naujienas reaguoja itin jautriai, dėl to centrinių bankų įtaka finansų rinkai gali mažėti.
Linas Grinevičius yra „Swedbank“ taupymo ir draudimo produktų valdymo departamento direktorius
