Apie atliekų tvarkymo sistemą kalbėti rėksmingai – lengva. Netgi įprasta: kas varginsis atskirti elektroninių atliekų tvarkymą nuo komunalinių atliekų, kas gi tikrins ministerijos vardinamą skaičių srautą?
Ilgą laiką elektroninių atliekų tvarkymas buvo už visuomenės dėmesio lauko. Ir tik pradėjus intensyviai aiškinti, kodėl būtina rūšiuoti ir tvarkyti elektronines atliekas, visuomenė atkreipė dėmesį į šią sritį.
Tačiau dėmesio stoka paliko padarinius. Elektroninių atliekų tvarkymo organizavimo sistemoje atsirado įmonių, fiktyviai tvarkančių atliekas, o Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos, turinčios prižiūrėti ir reguliuoti elektroninių atliekų tvarkymą, savo pareigas vykdė lengvabūdiškai. Tipinis pavyzdys – atliekų tvarkytojas UAB „Metrail“, dėl kurio neįvykdytų įsipareigojimų didžiausios Lietuvos įmonės, Elektronikos platintojų asociacija (EPA) ir valstybė patyrė daugiau kaip 7 milijonų eurų žalą.
Interpeliacijos akivaizdoje K.Trečiokas elektroninių atliekų tvarkymo sistemą ir jos reikšmingiausią dalyvę EPA pasirinko taikiniu, skirtu nukreipti dėmesį ir sutraukti kritiką.
Į paviršių iškilo ir daugiau sisteminių problemų. Viena iš tokių – verslo klausimų sprendimas valstybės institucijų rankomis. Jeigu į vienas įmones valstybės institucijos žiūri atlaidžiai, tai kitų ataskaitas tikrina kelis metus, o kiekvieną ataskaitų trūkumą panaudoja pretekstu atimti licenciją.
Tokį spaudimą patyrė ir EPA: įkyrus valstybės institucijų dėmesys, šmeižikiški aplinkos ministro Kęstučio Trečioko ir viceministro Algirdo Genevičiaus komentarai. Visą tai lydėjo ir lydi teisminiai procesai – Vilniaus apygardos administracinis teismas EPA licencijų panaikinti neleido ir nuo Aplinkos ministerijos valią vykdančios Aplinkos apsaugos agentūros savivalės apgynė.
Tačiau EPA pergalės teismo salėse aplinkos ministro ir viceministro programos EPA atžvilgiu nepakeitė. Aplinkos ministras K.Trečiokas pareiškė, kad už jam paskelbtą interpeliaciją yra atsakinga EPA. Interpeliacijos tekste iš tikrųjų atkreipiamas dėmesys, kad „Teismas pažymėjo, jog ministrui pavaldžios [Aplinkos apsaugos agentūros] sprendimas [panaikinti EPA licencijas] akivaizdžiai prieštarauja proporcingumo principui, pažeidžia gero administravimo principą, buvo priimtas pažeidžiant pareiškėjos teisę būti išklausytai.“.
Interpeliacijos akivaizdoje K.Trečiokas elektroninių atliekų tvarkymo sistemą ir jos reikšmingiausią dalyvę EPA pasirinko taikiniu, skirtu nukreipti dėmesį ir sutraukti kritiką. Jis ir viceministras A.Genevičius apkaltino EPA nusavinus pinigus ir nesutvarkius atliekų – dėl tokių ministerijos vadovų žodžių kreipėmės į Vilniaus apylinkės teismą reikalaudami įpareigoti Aplinkos ministeriją paneigti melagingus teiginius ir už juos viešai atsiprašyti.
EPA nuostata yra aiški: politikoje nedalyvauti, toliau koncentruotis į efektyviausio elektroninių atliekų surinkimo ir rūšiavimo tinklo vystymą.
Tačiau tiek ir tegalime: reaguoti į valdžios veiksmus. Kai informavome visuomenę apie teismo procesą dėl reputacijos gynimo, aplinkos viceministras Elektronikos platintojų asociacijai pažėrė naują kaltinimų porciją. A.Genevičius žiniasklaidai pateikė aibę grėsmingų skaičių – ir jokių galimybių juos patikrinti.
Pats ministras K.Trečiokas, atsakinėdamas į interpeliacijos klausimus, pareiškė, kad EPA teisininkas konsultavo interpeliacijos rengėjus – EPA advokatas dr. Paulius Čelkis tikina, kad tai – absoliuti netiesa, bet kaltinimas visada įdomesnis negu atsakymas į jį.
EPA nuostata yra aiški: politikoje nedalyvauti, toliau koncentruotis į efektyviausio elektroninių atliekų surinkimo ir rūšiavimo tinklo vystymą. Daugiau nei dešimtmetį edukuojame Lietuvos gyventojus ir mokome elektroninių atliekų rūšiavimo.
Patys žinome ir kitiems diegiame suvokimą, kad nuo elektroninių atliekų sutvarkymo tiesiogiai priklauso mūsų ir aplinkos sveikata. Todėl ypatingai apmaudu matyti, kaip dėl politinių peripetijų ar verslo ambicijų buvo pasiryžta paaukoti elektroninių atliekų tvarkymo sistemos reputaciją.
Visuomenė, girdėdama aplinkos ministro kaltinimus visai surinkimo ir rūšiavimo sistemai, kad ir kiek jie absurdiški, vis tiek pradeda abejoti pačia rūšiavimo prasme. O tai – didžiausia ir grėsmingiausia žala, kuriai atitaisyti reikės ne vienų metų. Nemanau, kad yra politinė ambicija, verta tokios aukos.
Linas Ivanauskas yra asociacijos „EEPA“ direktorius
