Linas Ivanauskas: „Zero waste“ – kokie įpročiai padeda vengti atliekų susidarymo

„Zero waste“ vieni vadina filosofija, kiti gyvenimo būdu. Tikslas vienas – gaminti ir vartoti taip, kad viską būtų galima perdirbti ir prikelti kitam gyvenimui, o tai reiškia, dalies medžiagų, kurias perdirbti problematiška, iš viso atsisakyti arba naudoti minimaliai ir taip mažinti atliekų susidarymą. Taigi, jeigu anksčiau buvo siekiama įprasti atliekas rūšiuoti, šiandien siūloma gyventi taip, kad atliekų nesusidarytų apskritai.
Linas Ivanauskas
Linas Ivanauskas / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Nors „Zero waste“ judėjimas prasidėjo prieš kone 50 m., sparčiai jis išplito tik per pastaruosius kelerius metus. Kalbant apie elektronikos prietaisų gamybą, pritaikyti tokią filosofiją po mažu ryžtasi vis daugiau verslų. Visgi, siekiant žymaus postūmio, turėtume kiekvienas iš mūsų keisti savo požiūrį ir kritiškai vertinti savo kasdienius įpročius. Net ir tai, kaip renkamės ir elgiamės su elektronikos prietaisais. Šioje srityje svarbu atkreipti dėmesį į keturis punktus.

Ilga tarnavimo trukmė. Visų pirma, reikėtų rinktis kokybę užtikrinančius prietaisus, kurie galbūt bus brangesni. Vienas iš pagrindinių kokybės garantų gali būti gamintojas. Gamindami produktus žinomi gamintojai investuoja ne tik į naujas technologijas, bet ir į tų produktų kokybę, prilygstančią ženklo reputacijai. Reikėtų nepamiršti, kad kokybiškas šaldytuvas turėtų tarnauti net apie 15 m., skalbimo mašina nuo 8 iki 12 m., orkaitė – bent 10 m., indaplovė – apie 10–15 m. Žinoma, tarnavimo laikas taip pat priklauso ir nuo prietaisų priežiūros. Tarkime, šaldytuvą reikia laikyti toliau nuo orkaitės, radiatorių, skleidžiančių šilumą, tokiu būdu jam reikės suvartoti mažiau energijos ir jo naudojimo laikotarpis prasitęs. O neprižiūrėta skalbyklė tarnaus iki 5 m., jeigu filtrai ir stalčiai milteliams nebus valomi. Taigi, kokybiškus prietaisus reikia ne tik įsigyti, tačiau jais ir rūpintis.

Retesnė prietaisų kaita. Kasmet prietaisų, ypač mobiliųjų telefonų, išmaniųjų laikrodžių ir kitų smulkių prietaisų, kūrėjai pasiūlo naujų funkcijų, todėl vartotojai pabodusį įrenginį nauju keičia gana dažnai. Tokiu atveju geriau pasinaudoti atnaujinimų galimybėmis: dizainą galima atnaujinti pakeitus tik detalę ar įsigijus papildomų priedų. Prietaisus reikėtų keisti tik tuomet, kai jie yra nebetinkami naudoti arba sugedus jų taisyti ekonomiškai nenaudinga. Tiesa, jeigu vis tiek knieti pakeisti, tai reikėtų tinkamai pasirūpinti gerai veikiančiu senuoju įrenginiu – perleisti jį kitiems, kad toliau būtų naudojamas.

Antrinė rinka. Siekiant pratęsti prietaiso naudojimo ciklą, jį galima nuomoti, parduoti, išmainyti arba padovanoti. Lietuvoje aktyviai veikia daiktų pardavimui ar nuomai skirtos platformos. Norint padovanoti turimus daiktus, galima susisiekti su paramos, dienos centrais ar tiesiog atiduoti artimiesiems, draugams. Tokiu būdu pratęsiamas prietaiso naudojimo ciklas ir vėl „Zero waste“ filosofijos principas yra įgyvendinamas.

Rūšiavimas. „Zero waste“ filosofijoje rūšiavimas yra vienas iš esminių aspektų, nes tik šiuo atveju medžiagos gali būti perdirbtos ir vėl grįžti į rinką nauju pavidalu. Tobulėjant technologijoms, vis daugiau elektronikos, automobilių ir kitų prietaisų atliekų yra perdirbama. Tiek gamintojai investuoja į prietaisų gamybą tokiomis medžiagomis, kurios gali būti perdirbamos, tiek gyventojų sąmoningumas sparčiai auga, rūšiuojant atliekas. Pavyzdžiui, Japonijos automobilių gamybos milžinę „Toyota“ JAV Aplinkosaugos agentūra (EPA) apdovanojo kaip vieną iš daugiausiai „Zero waste“ judėjime pasižymėjusių automobilių gamintojų visoje Šiaurės Amerikoje. Pernai „Toyota“ netgi 96 proc. savo atliekų, kurias įvertino 900 tūkst. svarų sterlingų suma, panaudojo pakartotinai. Taigi, vis daugiau verslų renkasi tokį kelią, kuris garantuoja ne tik atliekų susidarymo mažėjimą, tačiau ir suteikia finansinę grąžą.

Apibendrinant, „Zero waste“ filosofija pasaulyje sklinda žaibiškai. Didžiausią įtaką progresui daro gyventojų sąmoningumas ir diktuojami lūkesčiai gamintojams. Lietuvoje „Zero waste“ principai pradedami taikyti pamažu, bet gana sėkmingai. Lūžis artėja, tačiau revoliucijos turi siekti visos pusės – tiek verslas, tiek gyventojai, tiek valdžios institucijos. Verslai turi peržiūrėti savo kuriamus produktus, gyventojai keisti savo požiūrį ir įpročius, galiausiai, savo politiką turi peržiūrėti ir valstybė, nes dabartiniai įpareigojimai gamintojams „sutvarkyti“ skatina gyventojus kuo daugiau išmesti.

Linas Ivanauskas yra Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktorius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis