Po Antrojo pasaulinio karo, sinagoga buvo paversta grūdų sandėliu. O dabar, dėl kritinės būklės, pastatas jau kurį laiką nenaudojamas visiškai. Tokių medinių sinagogų visame pasaulyje likę vos dvi dešimtys. Dauguma tokių – Lietuvoje.
Sinagogai nėra, tačiau reprezentacijai randam. 25 000 eurų – nemaža suma.
Lietuvos žydų bendruomenė siūlo pastatą naudoti kultūros, švietimo, pažintinio turizmo ir kitoms viešosioms reikmėms. Labai geras pavyzdys tinkamam sinagogos panaudojimui yra Pakruojyje, kur restauravus seniausią Lietuvoje žydų medinę sinagogą, šio krašto žydų istoriją bei kultūrą primena įkurta nuolat veikianti ekspozicija. Sinagogoje vyksta kultūriniai, švietimo, įvairūs bendruomenių renginiai. Beje, šie valstybės saugomi objektai yra ne vien žydų istorijos dalis. Jie yra Lietuvos paveldo objektai, kuriais privalome rūpintis ir juos išsaugoti.
Galėtų gyvenimui būti prikelta ir Alantos žydų sinagoga, beje, tokia vienintelė visame Molėtų rajone, tačiau tam nėra pinigų. „Šiandien savivaldybė iš savo biudžeto, tenka apgailestauti, kad tikrai negali skirti atitinkamų resursų būtent šios sinagogos atstatymui“ – nacionaliniam transliuotojui sakė Molėtų rajono savivaldybės meras Stasys Žvinys.
Sinagogai nėra, tačiau reprezentacijai randam. 25 000 eurų – nemaža suma. Bet kaip meras be reprezentacijos? Sutinku, vienaip ar kitaip, suma mažoka ir jos toli gražu nepakaktų sinagogos atnaujinimui, tačiau vis tiek, reprezentacijai ši suma per didelė.
Kita vertus, ūkiškas vadovas visada galvoja apie tai, kaip subalansuoti, perskirstyti, pritraukti papildomų lėšų į savivaldybės biudžetą. Na, ne tik galvoja, tačiau ir daro. Viskas priklauso nuo noro ir prioritetų. Gink Dieve, nesakau, jog Molėtų rajono savivaldybės merui žydai ne prioritetas, tačiau apie tai kaip savivaldybės biudžetą papildyti pajamomis rašiau jau prieš porą metų. Gaila, jog niekas negirdi, o rajonas nepasinaudoja galimybe.
Molėtų rajonas garsėja savo nuostabia gamta, kraštovaizdžiu ir puikia lokacija turizmui. Kasmet čia suvažiuoja dešimtys tūkstančių turistų, kuriems čia – tikras rojaus kampelis. Rojus ne tik žvejams, kurie gali žvejoti net 231-ame ežere, bet ir kitiems turistams, kurie iki šiol infrastruktūra ir kitu turizmo viešuoju gėriu gali naudotis dykai. Molėtų rajonas nedaro nieko, kad iš atvažiuojančių turistų būtų susirenkamas simbolinis pagalvės mokestis, kuris reikšmingai papildytų rajono biudžetą.
Pagalvės mokestis Molėtams šiandien yra neišvengiamas. Šis mokestis turėtų būti taikomas turistams, atvažiuojantiems į Molėtų kraštą. Mokestis, turistams, apsistojantiems kaimo turizmo sodybose, viešbučiuose galėtų būti 2 eurai, o turistams, kurie poilsiauja kemperiuose, kempinguose, palapinėse ir pan. galėtų būti vienas euras už Molėtų krašte praleistą parą.
Pagalvės mokesčio įvedimas savivaldybei praktiškai nekainuotų, o jo surinkimui ir kontrolei pakaktų vos kelių papildomų žmonių. Kasmet šis paprastas ir seniai turėjęs būti priimtas sprendimas į Molėtų savivaldybės biudžetą galėtų atnešti 100-150 tūkst. eurų. Pridėjus reprezentacines lėšas, gaunasi visai nemaža suma, už kurią jau galima daug ką padaryti. Reikia tik noro ir persvarstytų prioritetų. Taip, mere?
Tikiu, jog norint galima nuversti kalnus, arba, bent sutvarkyti griūvančią Alantos sinagogą, kurioje vyktų parodos, koncertai, renginiai, bendruomenės gyvenimas ar pažintinis turizmas, atskleidžiantis ne tik vietos žydų bendruomenės, bet ir viso Alantos miestelio istoriją. O kol kas, istorija patikėta vietos ūkininkui, kuris bene vienintelis šiandien ir prižiūri griūvančią Alantos sinagogą. Prioritetai...
Linas Jonauskas yra Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys.
