Dabartinė antros pakopos Lietuvos pensijų sistema buvo pagrįstai kritikuojama, kad dalį dabartinių „Sodros“ lėšų mūsų valstybė skyrė privatiems pensijų fondams. Pastarieji dar nemenkai prisidurdavo iš įkainių už administravimą, o kaupiantieji „neva privačias“ pensijas susidurdavo su sodrinės pensijos sumažinimu.
Galima atvirai pasakyti, kad sistema neveikė gerai ir teisingai. Tai pagrindinė priežastis, kodėl siūlome pertvarkyti visą sistemą taip, kad „privati“ pensija išties taptų labiau privati.
Kita priežastis – Lietuvos demografinė situacija yra labai nepalanki dėl emigracijos ir ne itin didelio gimstamumo. Nuo 2007 m. darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 15 proc. bei toliau sparčiai mažėja. Jei šiuo metu vienam pensinio amžiaus gyventojui tenka 3,5 dirbančiųjų, tai šimtmečio viduryje vieną senyvą asmenį išlaikys 1,7 dirbančio asmens. Norime to ar nenorime, tenka suprasti, kad būsimų pensininkų pensijos bus labai mažos. Mūsų skaičiavimais, 2040 metais pensijos pakeitimo norma gali siekti tik 34 proc., kai dabar pensijos garantuoja apytiksliai 42 proc. buvusio darbo užmokesčio.
Suprantama, kad ateityje augsianti ekonomika, našumo didėjimas, šešėlio mažėjimas šiek tiek kompensuos darbingo amžiaus gyventojų mažėjimą, tačiau vien tuo pasikliauti negalime. Taip pat galime nuolat ilginti pensinį amžių, bet toks sprendimas nebūtų labai palankus ir priimtinas daugeliui Lietuvos gyventojų. Ypač vyrams, kurių tikėtina gyvenimo trukmė yra kur kas trumpesnė nei moterų.
Pertvarkydami antrosios pensijų pakopos sistemą siekiame keleto pagrindinių tikslų. Vienas svarbiausių - nebepriešinti dabartinių ir ateities pensininkų, bet pagerinti tiek vienų, tiek kitų padėtį. Todėl, viena vertus, bus užtikrinamas senatvės pensijų didėjimas, ypač mažiausių, o, antra vertus, pertvarkysime antrosios pakopos pensijų sistemą, kad gyventojai pajustų didesnes paskatas kaupti ateičiai ir gautų dvi pensijas – iš „Sodros“ bei asmeninę.
Kitas pertvarkos tikslas yra sumažinti pensijų fondų įkainius bei įtvirtinti taisyklę, kad gyventojams būtų siūloma kaupti fonduose, paremtuose gyvenimo ciklo investavimo strategija. Tai iš esmės reiškia, kad privatus pensijų fondas turės pareigą atsižvelgti į kaupiančiojo amžių ir jaunesniems klientams lėšas nukreipti į rizikingesnius aktyvus, o bėgant metams rizika palaipsniui turės būti mažinama labiau investuojant į saugesniais laikomus vertybinius popierius.
Kaip mes tai padarysime?
Lietuvoje egzistuoja keletas skirtingų kaupimo būdų antrojoje pensijų pakopoje, tačiau pati sistema didžiausios kritikos sulaukdavo dėl to, kad kasmet į privačius pensijų fondus keliaudavo 189 mln. eurų arba panaši suma, priklausomai nuo kaupiančiųjų kiekio.
Kritikai išsakydavo teisingą argumentą, kad taip pažeidžiamas valstybinio socialinio draudimo principas, pagal kurį dabartiniams senatvės pensininkams išmokos mokamos iš dabartinių dirbančiųjų įmokų. Šį argumentą, kuris yra visiškai teisingas, išsakė ir prie Vyriausybės bei Prezidentūros neseniai protestavę senjorai, todėl esame pasiryžę stabdyti pervedimus iš „Sodros“ bei pertvarkyti visą sistemą.
Šiuo metu apie 615 tūkst. Lietuvos gyventojų antroje pensijų pakopoje kaupia pagal formulę 2+2+2, kuri reiškia, kad 2 proc. nuo algos sumoka pats žmogus, 2 proc. nuo jo sumokamų įmokų perveda „Sodra“ ir dar 2 proc. nuo vidutinio užmokesčio skiria valstybės biudžetas.
Dar 679 tūkst. žmonių pasikliovė tik pervedimais iš „Sodrai“ sumokamų įmokų ir kaupė pagal formulę 2+0+0. Tai reiškia, kad šie gyventojai patys visiškai neprisidėjo prie kaupimo ir iš esmės savo ateičiai kaupė labai minimaliai. Beje, aš ir pats patenku į šią grupę.
Reikia priminti, kad pagal dabar egzistuojančią sistemą, abi aukščiau įvardintos grupės rizikuoja mažesne „Sodros“ pensija. Taip pat reikia turėti galvoje, kad iš beveik 1,3 mln. pensijų fondų dalyvių apie 30 proc. žmonių iš viso nemoka įmokų, nes, galbūt, nedirba arba emigravo.
Siūlytume iš esmės reformuoti sistemą, kurioje žmonės jaustų paskatas kaupti ir ateityje turėtų dvi pensijas: „Sodros“ bei asmeninę.
Pagrindiniai siūlymai:
-
Labiau privatus kaupimas: siūloma kaupti pagal formulę 4+2, kai 4 proc. nuo pajamų moka dirbantysis ir 2 proc. nuo vidutinio atlyginimo prisideda valstybės biudžetas. Nebeliktų tokių žmonių, kurie beveik nieko nesukaupia, be to, ateityje nemažėtų kaupiančiųjų sodrinė pensija.
-
Mažesni mokesčiai dirbantiesiems: sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius, būtų 2 proc. mažinama įmoka „Sodrai“ – tai pajustų visi dirbantieji pagal darbo sutartį.
-
Apkarpomi pensijų fondų pelnai: privačių fondų įkainius siūlome mažinti perpus iki 0,5 proc. vidutinės metinės lėšų vertės.
-
Galintiems daugiau: uždirbantiems daugiau siūloma galimybė prisidėti daugiau nei 4 proc. – jeigu daugiau mokėtų pats žmogus, jam būtų taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata, jei darbdavys už darbuotoją – pelno mokesčio lengvata.
-
Automatinis įtraukimas: kiekvienas nekaupiantis žmogus iki 40 metų ir visi kaupiantys asmenys nepaisant amžiaus automatiškai būtų įtraukiami į pensijų kaupimą automatiškai su teise pasakyti „ne“. Net ir apsisprendęs dalyvauti pensijų kaupime dirbantysis galėtų vieną kartą 12-ai mėnesių sustabdyti kaupimą.
-
Galimybė grįžti: šiuo metu kaupiantys antroje pensijų pakopoje per pertvarką turės vieną galimybę grįžti į „Sodrą“ arba stabdyti kaupimą privačiame fonde.
Kaip tai pasijus?
Tiems žmonėms, kurie iki šiol kaupė pagal formulę 2+2+2 (kitaip tariant prisidėjo savo lėšomis) situacija nesikeičia, nes padidėjusį asmeninį indėlį kompensuos sumažėjusi įmoka „Sodrai“. Įmokos bus sumažintos sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius bei įmokas, nes šiaip ar taip visa darbo vietos kaina yra darbuotojo darbo užmokestis su mokesčiais.
Šiek tiek kaupimo sistemos pokytį pajus kaupiantieji pagal formulę 2+0+0, nes „Sodra“ nebepervestų 2 proc. nuo asmens sumokamų įmokų. Jeigu apsispręstų kaupti, šie žmonės turėtų skirti 2 proc. nuo darbo užmokesčio (kitus 2 proc. kompensuotų sumažėjusi įmoka „Sodrai“).
Labai svarbu pabrėžti, kad, skirtingai nei anksčiau, dabar apsisprendusieji kaupti antroje pensijų pakopoje nebeturės skaičiuoti, kiek sumažės jų „Sodros“ pensija, nes ji nemažės. Taigi kaupimas antroje pakopoje dabar bus tarsi „kepurė“ ant ateityje priklausysiančios „Sodros“ pensijos.
Mūsų skaičiavimais, toks kaupimas leistų pasiekti, kad senatvės pensija garantuotų mažiausiai 50 proc. buvusio darbo užmokesčio.
Pavyzdžiui, darant prielaidą, kad 20 metų gyventojas pradeda kaupti 2019 metais ir visą laiką gauna vidutinį darbo užmokestį (šiuo metu tai 690 „į rankas“), skaičiuojama, jog „Sodros“ pensijos pakeitimo norma siektų 37 proc., o asmeninės – 13 proc.
Ir tokie procentai bus, jeigu išsipildytų niūriausi tarptautinių organizacijų Lietuvai piešiami demografiniai scenarijai. Jeigu demografiniai pokyčiai bus pozityvūs, pensijos bus kur kas didesnės.
Kaip viskas vyks praktiškai?
Pirma, per reformą, kuri turėtų įsigalioti nuo 2019 metų sausio, būtų sujungiami darbdavio ir darbuotojo mokami mokesčiai bei įmokos, bet darbuotojo gaunamas darbo užmokestis „į rankas“ dėl to nesikeis.
Šiuo metu darbuotojas nežino, kokia yra jo darbo vietos kaina, nes dalį mokesčių ir įmokų moka jis pats, dalį – darbdavys. Sujungimu norima atgrasinti nesąžiningus darbdavius mokėti atlyginimą „vokelyje“, nes tai labai nenaudinga darbuotojui, kuris praranda dalį socialinių garantijų.
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui mokamas minimumas ir „juodi“ pinigai, susirgęs išmoką jis gaus tik nuo minimumo, nors sergant jam verkiant reikia daugiau pinigų vaistams ir geram maistui.
Antra, sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius bei įmokas, 2 proc. mažinama įmoka „Sodrai“. Kitaip tariant, bus mažinamas darbuotojų apmokestinimas. Svarbu tai, kad mažinant „Sodros“ įmoką, pensijos lygį išlaikysime tokį patį, lyg nebūtume mažinę, taigi mokesčius mažiname, o pensijos ne.
Trečia, bus panaikinti pervedimai iš „Sodros“ į privačius pensijų fondus, kurie per metus sudaro 189 mln. eurų. Vadinasi, kaupiantiems II pakopos pensijų fonduose ateityje nemažės jų pensija iš „Sodros“.
Ketvirta, kaupiantieji II pakopos pensijų fonduose pagal formulę 2+2+2 praktiškai nepajus jokio skirtumo ir kaups pagal formulę 4+2. Padidėjusią įmoką pensijų fondams kompensuos sumažėjusios įmokos „Sodrai“.
Kaupiantiems pagal formulę 2+0+0 atsiveria du keliai. Šie gyventojai gali rinktis skirti 4 proc. nuo atlyginimo, tačiau valstybė juos paremtų skirdama 2 proc. nuo vidutinės algos Lietuvoje ir dar 2 proc. sumažindama jų įmokas „Sodrai“. Vadinasi, realus šios grupės žmonių indėlis siektų 2 proc. nuo darbo užmokesčio. Kitas kelias – atsisakyti kaupimo: stabdyti jį arba grįžti į „Sodrą“.
Penkta, šiuo metu nekaupiantys pensijų fonduose iki 40 metų ir visi kaupiantys bus automatiškai įtraukiami į naują sistemą su galimybe atsisakyti šios paslaugos. Tai reiškia, kad startuojant pertvarkai žmogus gaus pranešimą, jog yra įtrauktas į II pakopos pensijų kaupimą, bet jis galės pasakyti „ne“. Tokie pranešimai bus kartojami kas kelerius metus. Kodėl siūlome įtraukti automatiškai? Deklaruojame aiškią valstybės poziciją bei kviečiame jaunus žmones (jiems labiausiai apsimoka) bei visus jau dalyvaujančius kaupti papildomai asmeninę pensiją.
Šešta, dvigubai bus sumažinti pensijų fondų valdymo įkainiai, įtvirtinama gyvenimo ciklo investavimo strategija bei mažinama pensijų anuitetų įsigijimo kaina – tam, kad kaupimas pensijų fonduose duotų didžiausią grąžą, geriausiai suderintą investavimo riziką bei užtikrintų papildomą pensiją ateityje.
Septinta, mažiausias pensijas gaunantiems senatvės pensininkams pensijos bus didinamos vidutiniškai po 20 eurų, šalpos pensijos paūgės nuo 117 iki 130 eurų. Tai palies kiek daugiau nei 60 tūkst. žmonių.
Aštunta, visa pertvarka derinama su visų esamų pensininkų interesais, nes vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą ir 2019 metais, ir 2020 metais didės vidutiniškai apie 23 eurus, o per 2017-2020 metus vidutinio senjoro pensija bus padidėjusi 110 eurų.
Šios reformos įgis kūną, jeigu joms pritars Lietuvos Seimas. Neabejoju, kad ateityje socialinės politikos srities laukia daug iššūkių, ne visus mes juos išsprendžiame ir šia pensijų reforma. Tačiau aštuoni konkretūs žingsniai kur kas labiau pasitarnaus mūsų visų gerovei ateities grėsmių akivaizdoje nei daugybė nesuskaičiuojamų valandų diskusijų apie tai, ką daryti su migracija, demografija ar mažėjančia darbo jėga.
Linas Kukuraitis yra socialinės apsaugos ir darbo ministras.
