Linas Kuprusevičius: Apkalta už teisėtus veiksmus?

Praėjusią savaitę Seime registruotas grupės Seimo narių teikimas ir Seimo nutarimo projektas dėl apkaltos proceso Seimo nariui Mykolui Majauskui inicijavimo.
Linas Kuprusevičius
Linas Kuprusevičius / Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip skelbiama Seimo nutarimo preambulėje Seimo narys savo veiksmais – kreipimusi į prokuratūrą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.

Tokios nutarimo projekto formuluotės išplaukia iš Seimo statuto, kuriame įtvirtinta, kad apkaltos procesas yra galimas tik dėl Konstitucijai prieštaraujančių Seimo nario veiksmų. Tačiau komentuojamu atveju matome bandymą pradėti apkaltos procesą dėl Seimo nario pasinaudojimo Konstitucijos jam kaip ir kiekvienam piliečiui suteikiamomis teisėmis, konkrečiai dėl asmens teisės kreiptis su pranešimu apie galimai padarytą nusikalstamą veiką įgyvendinimo.

Vertinant asmens kreipimosi į prokurorus ir jame nurodytų faktinių duomenų tikrumą, pastebima, kad tik prokuroras ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau – teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, gali konstatuoti, jog asmens pareiškime dėl nusikalstamos veikos nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi ar net melagingi.

Tačiau ir viso proceso metu pareigūnų priimami sprendimai leidžia vertinti, ar asmuo pareiškime dėl padarytos nusikalstamos veikos nurodė teisingus, tikrus faktus apie tam tikrus įvykius, ar ne. Todėl tokie sprendimai kaip pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižimo ir pripažinti asmenį nukentėjusiuoju akivaizdžiai rodo, jog prokurorai ir ikiteisminio tyrimo institucijos vertina Seimo nario pareiškimą ir jame nurodytas aplinkybes atitinkančius tiesą.

Bandymus taikyti asmeniui atsakomybę už pasinaudojimą įstatymų jam garantuojamomis teisėmis, galima vertinti kaip labai pavojingą tendenciją Seimo nariams prisiimti sau prokurorų ir teisėjų funkcijas.

Ikiteisminio tyrimo sustabdymas, o ne nutraukimas, tik dar kartą patvirtina, jog teisėsaugos institucijos pripažįsta pareiškėją nukentėjusiu dėl šmeižimo, tačiau esamom aplinkybėm neturi galimybių nustatyti asmens, padariusio nusikaltimą.

Priešingu atveju, jei ikiteisminio tyrimo metu būtų paaiškėję, kad pareiškime apie nusikalstamą veiką nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, buvo paneigtos tyrimo metu, arba paaiškėjo, kad jos neatitinka tikrovės ar net yra melagingos, prokuroras privalėtų nutraukti ikiteisminį tyrimą, o esant pagrindui, ir pradėti procesą prieš pareiškėją dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą.

Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę kreiptis tiek į teismą su ieškiniu dėl garbės ir orumo pažeidimo, tiek į prokurorus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo už šmeižimą, ir negali būti jokiomis formomis persekiojamas už tokius veiksmus, išskyrus atvejus, kai prokurorai ar teismas nustato, kad asmuo pareiškime nurodė žinomai melagingus faktus ar neteisėtai apkaltino kitą asmenį nusikaltimo padarymu.

Todėl bandymus taikyti asmeniui atsakomybę už pasinaudojimą įstatymų jam garantuojamomis teisėmis, galima vertinti kaip labai pavojingą tendenciją Seimo nariams prisiimti sau prokurorų ir teisėjų funkcijas, o taip pat ir perspėjimą visiems piliečiams, kad dėl pasinaudojimo savo prigimtinėmis teisėmis mūsų valstybėje jie bet kada gali būti pradėti persekioti.

Linas Kuprusevičius yra advokatų kontoros „Cobalt“ vyresnysis teisininkas, advokatas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis