Rašant apie Lietuvos užsienio politiką, asociacijos su sportu kyla neatsitiktinai. Mūsų šalies užsienio politikoje, kaip ir sporte, yra aiškiai nubrėžti tikslai, kurių siekiame. O pati užsienio politika pasižymi veržlumu, tvirtomis vertybėmis, ir tarptautiniais įsipareigojimais (t.y., žaidimas komandoje pagal sutartas taisykles).
Šiems teiginiams nerasime iškalbingesnio pavyzdžio nei Lietuvos parama Ukrainai, kuri šiandien ginklu kovoja ne tik už savo, bet ir visos Europos laisvę. Skaudžiausios istorijos pamokos moko, kad agresoriaus apetitas auga tol, kol jis nesusiduria su tvirta ir principinga pozicija. Būtent tokios vieningos ir vertybėmis grįstos Europos Sąjungos pozicijos atremiant Rusijos agresiją Europoje visuomet nuosekliai siekė ir sieks Lietuva. Galime ir turime didžiuotis, jog Europos šalių komandoje Lietuvos balsas yra, bene, labiausiai girdimas. Šiandien Lietuvos balsas Ukrainai reiškia tą patį, ką mums lemtingomis 1991-ųjų dienomis reiškė Islandijos balsas.
Kita šio karo tarp dviejų kaimyninių tautų tragedija yra ta, kad jam nebuvo absoliučiai jokios sveiku protu suvokiamos priežasties kilti. Jis buvo sugalvotas Maskvoje ir įsiūbuotas Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos. Įsitikinome, kad propagandinė žiniasklaida gali tapti ypač pavojingu ginklu – eskaluojant karo temas, ir skaldant Europos šalių visuomenes. Ieškant tinkamo Vakarų atsako ciniškai Kremliaus propagadai, Lietuva buvo ir išlieka viena aktyviausių ES šalių.
Įsitikinome, kad propagandinė žiniasklaida gali tapti ypač pavojingu ginklu – eskaluojant karo temas, ir skaldant Europos šalių visuomenes. Ieškant tinkamo Vakarų atsako ciniškai Kremliaus propagadai, Lietuva buvo ir išlieka viena aktyviausių ES šalių.
Deja, šiandien net ir energetika naudojama kaip šantažo priemonė. Ir čia Lietuva vykdė ypač veržlią ir aktyvią energetinę politiką ne tik nacionaliniu, bet ir europiniu lygiu. Lietuva įnešė didelį indėlį spartinant ES Energetinės Sąjungos kūrimą. Glaudūs Lietuvos ryšiai su Lenkija ir Švedija padėjo mums nuteisti elektros jungtis. Tai suteikia Lietuva ne tik didesnį saugumo jausmą, bet leidžia tikėtis ir mažesnių elektros kainų vartotojams. Strategiškai svarbūs Lietuvos santykiai su Lenkija mums labai reikalingi toliau integruojant mūsų elektros energijos sistemą ir dujų jungtis su Europa.
Užsienio politikoje pavyko rasti tinkamą balansą tarp „didžiosios politikos“ ir ne kiek mažiau svarbių interesų, aktualių kiekvieno mūsų kasdienybėje. Turiu omeny ne tik energijos kainas. Aktyvių mūsų diplomatų ir kitų institucijų pastangomis atverta JAV, Brazilijos, kai kurių Arabų ir kitų šalių rinkos lietuviškiems pieno ir mėsos produktams. Siekiama, kad užsienio investicijos pasiektų įvairius Lietuvos regionus.
Išskirtinį dėmesį pavyko skirti Kaunui, kuris turi potencialią tapti traukos centru ir kūrybinių miestų lyderiu ne tik Lietuvoje, bet ir regione. Milžiniškos Kauno intelektualinės ir akademinės galimybės, čia egzistuojantys mokslo centrai galėtų būti dar geriau išnaudojami, ypač pagyvinus tarptautinį bendradarbiavimą.
Užsienio reikalų ministerija aktyviai siekia propaguoti tarpukario Kaune sukurtus architektūros paminklus ir diplomatijos istoriją. Kauniečiai gali didžiuotis, kad 2015 m. Kauno tarpukario architektūrai buvo suteiktas Europos paveldo ženklas, o Kaunas tapo pirmuoju Rytų ir Vidurio Europos miestu, gavusiu UNESCO dizaino miesto statusą.
Ministerija kartu su Vytauto Didžiojo universitetu pradėjo plėtoti „Diplomatinio Kauno“ iniciatyvą, kuria siekiame išsaugoti mieste esantį diplomatinį paveldą, didinti miesto patrauklumą, ugdyti jaunimo pilietiškumą.
Neabejoju, kad artėjant 2018-iesiems, kai bus švenčiamas Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir modernios Lietuvos diplomatijos šimtmetis, „Diplomatinis Kaunas“ sutrauks vis daugiau dėmesio ir turistų. O Lietuvos diplomatinė tarnyba dar labiau sustiprės ir išliks veržli, patikima, paremta europietiškomis vertybėmis ir atliepianti mūsų piliečių interesus.
Tokia užsienio politika ir toliau garsins mūsų šalies vardą pasaulyje, toliau leis pasiekti daugiau nei, kad, sporto terminais kalbant, „Lietuvos svorio kategorija“. Esu įsitikinęs, kad valstybingumo atkūrimo šimtmetį pasitiksime didžiuodamiesi savo miestu ir Tėvyne.
Linas Linkevičius yra socialdemokratas, Užsienio reikalų ministras
