Yra dar viena alternatyva – gaunate teisę įsigyti bendrovės akcijų už 1 eurą, bet privalote sumokėti 1000 eurų valstybei jau dabar. Kaip jums tokie pasiūlymai? Suviliojo? Turbūt, kad ne. Tačiau būtent tokią tvarką siekia įteisinti Lietuvos įstatymų leidėjai startuolių įmonėms bei smulkiajam ir vidutiniam verslui, neturinčiam galimybių atlyginimais pritraukti talentų, todėl kaip alternatyvą pasirenkantiems akcijų opcionus.
Pasirinkimo sandoriu įgyjamų akcijų (opcionų) teikiama nauda išsivysčiusios ekonomikos šalys naudojasi jau seniai – tai viena efektyviausių darbuotojų motyvacinių priemonių, jie taip pat skatina darbuotojų įsitraukimą į įmonės valdymą bei kuria lankstesnę darbo užmokesčio politiką verslui, kurio nebetenkina standartiniai motyvavimo būdai.
Kodėl bendrovė negali palankiomis sąlygomis skatinti darbuotojų, pasiekusių puikių rezultatų per vienerius metus, ir kodėl geriausi darbuotojai negalėtų anksčiau nei per trejus metus tapti startuolio akcininkais tokiomis pačiomis sąlygomis?
Taigi akcijų opcionų teikiama nauda pasinaudoti norinčių įmonių, ypač pradedančiųjų, tikrai yra, tačiau tenka konstatuoti, kad Lietuva šioje srityje žengia tik pirmuosius žingsnius, o pastarieji nėra patys sėkmingiausi. Kodėl taip atsitiko?
Pirmasis daug dėmesio sulaukęs sprendimas buvo praėjusių metų pabaigoje priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo numatyta, kad su darbo santykiais susijusioms kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokoms nepriskiriamos pagal pasirinkimo sandorius gaunamos akcijos (t.y. opcionai), jeigu teisė į akcijas darbuotojams suteikiama ne anksčiau kaip po trejų metų. Šiuo nutarimu siekta sumažinti mokestinę naštą darbdaviui, pasirinkusiam darbuotojus motyvuoti akcijų opcionais.
Mokesčiai (įskaitant mokesčių objektą, mokėjimo terminus, lengvatas, tarifus) yra reglamentuojami įstatymais, t.y. juos nustato Seimas. Tad neturėtų stebinti, jog šių metų balandį besidominčius akcijų opcionais pasiekė antra žinia iš Lietuvos teisėkūros – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis įtvirtinamas opcionų pagrindu darbuotojams suteikiamų akcijų apmokestinimas.
Šiuo sprendimu siekiama reglamentuoti iš esmės tą pačią nuostatą kaip ir Vyriausybės nutarime – darbuotojų opcionų pagrindu įgytos akcijos, kai teisė į akcijas darbuotojams suteikiama ne anksčiau kaip po trejų darbo metų, yra neapmokestinamos socialinio draudimo įmokomis.
Kodėl reikėjo pakeitimų? Pagal iki šiol galiojusią tvarką, darbuotojas, pagal akcijų opciono sutartį įsigijęs įmonės akcijų nuo skirtumo tarp tų akcijų įsigijimo kainos iki rinkos vertės privalėdavo sumokėti „Sodros“, sveikatos draudimo ir gyventojų pajamų (GPM) mokesčius. VMI nuomone, tokiu būdu Lietuvos gyventojas gavo pajamų „natūra“.
Galiojant tokiems mokesčių įstatymams, akcijų opcionai yra labiau baudimo nei skatinimo priemonė, mat įsigijus akcijų, darbuotoją iš karto užgriūna mokestinių prievolių našta, nors darbuotojas akcijas dar tik įsigijo, t.y. dar tik išleido pinigus akcijų pirkimui.
Atrodytų, kad pats metas džiaugtis, tačiau, ar planuojami pokyčiai, jei jiems pritars Seimas, iš tiesų atvers kelius paprastai ir aiškiai naudotis akcijų opcionų teikiama nauda? Deja, kyla pagrįstų abejonių, kad praktinis šių pakeitimų pritaikymas ženkliai palengvintų jaunųjų verslininkų kasdienybę.
Tam yra net kelios priežastys:
Pirma, minėtojo įstatymo pakeitimo projekte įtvirtinamos tos pačios nuostatos kaip ir praėjusių metų Vyriausybės nutarime, kuris, tikėtina, atsirado ne siekiant palengvinti startuolių ar smulkaus ir vidutinio verslo veiklą, bet bankų lobizmo dėka. Po finansų krizės bankai privalo dalį atlyginimo išmokėti akcijomis, kurių nuosavybės teisės perėjimas būtų atidėtas trejiems metams. Tikriausiai iš čia atsirado magiškas skaičius 3, įtvirtintas ir Vyriausybės nutarime.
Antra, nėra aišku, kodėl įstatymų leidėjai pasirinko paprastus akcijų opcionus su fiksuotu trejų metų teisės įgyvendinimo terminu (angl. cliff). Pasaulio praktika dėl opcionų yra ženkliai įvairesnė, nei įsivaizduoja mūsų įstatymų leidėjai. Populiariausias laikotarpis, per kurį rizikos kapitalo pasaulyje pradedami įgyvendininti akcijų opcionai yra vieneri metai. Ir tai suprantama, nes šiandieniniai jaunieji verslininkai gyvena neįtikėtinu tempu, ir neretai per trejus metus jie jau būna spėję įkurti (o gal jau ir likviduoti) keletą startuolių.
Startuoliams ir taip sunku konkuruoti su stambiuoju verslu dėl darbuotojų. Tad ar verta dar labiau apsunkinti pradedančiojo verslo pradžią. Juk turbūt sunku būtų surasti jaunosios kartos darbuotoją, kuris sutiktų trejus metus gauti minimalų atlyginimą (ar negauti jokio atlyginimo) mainais už pažadą ateityje gauti bendrovės akcijų, tačiau tik už kelerių metų.
O gal atsirastų Seimo narių ar Finansų ministerijos valdininkų, kurie sutiktų iškeisti savo darbo vietą į tokią galimybę? Be to, labai dažnai opcionų įgyvendinimas siejamas ne su laiko tarpu, bet su konkrečių rezultatų pasiekimu arba sujungiant šiuos abu kriterijus. Kaip turėtų būti taikomos lengvatos tokiais atvejais? Kodėl bendrovė negali palankiomis sąlygomis skatinti darbuotojų, pasiekusių puikių rezultatų per vienerius metus, ir kodėl geriausi darbuotojai negalėtų anksčiau nei per trejus metus tapti startuolio akcininkais tokiomis pačiomis sąlygomis?
Trečia, praktikoje akcijų opcionus darbuotojui suteikia tiek bendrovė, tiek akcininkai (steigėjai). Tokios galimybės nėra numatyta Vyriausybės nutarime ar rengiamame įstatyme.
Tenka konstatuoti, kad klausimų po aptartų pakeitimų, kuriems jau pritarta komitete, yra daugiau nei gautų atsakymų.
Ar tai reiškia, kad akcijų įsigijimas būtų apmokestinamas privalomuoju sveikatos draudimu bei įmokomis Sodrai, jei akcijas darbuotojas įsigyja iš steigėjo (akcininko), o ne bendrovės? O jei neapmokestiname tik iš bendrovės įsigyjamų akcijų, tai pagal LR teisės aktus bendrovė negali pasiūlyti parduoti daugiau nei 10% akcijų darbuotojams, nes opciono sudarymo metu ji paprasčiausia negali turėti ir parduoti daugiau akcijų, mat pagal LR ABĮ uždarajai akcinei bendrovei leidžiama įsigyti tik iki 10% savų akcijų. O kadangi pagal LR teisės aktus sprendimą išleisti papildomų akcijų priimti gali tik akcininkai, belieka tikėtis, kad akcininkai nepersigalvos ir suėjus terminui išleis pažadėtas parduoti akcijas darbuotojams.
Ketvirta, kyla klausimas dėl teisės aktų įgyvendinimo jau sudarytoms akcijų opciono sutartims – pavyzdžiui, ar mokestinė lengvata bus taikoma opcionams, kurie suteikti prieš dvejus ar mažiau metų, ar galios tik tiems opcionams, kurie bus suteikti po pakeitimų įsigaliojimo. Jei taip, tai ar po Vyriausybės nutarimo, ar po Seimo sprendimo, kurie iš esmės nurodo tą patį?
Taip pat akcijų įsigijimo teisė neretai būna išskirstoma dalimis, pavyzdžiui, po metų skiriama viena dalis akcijų, po dvejų – kita dalis, o po trejų – dar viena dalis. Tokios Vakarų ekonomikose dažnai taikomos opcionų suteikimo formos teisės aktų pakeitimuose nėra detalizuotos.
Penkta, neaišku, kokiu būdu bus įvertinamos akcijos ir nustatoma rinkos kaina nelistinguojamų įmonių akcijoms, t.y. ar reikės nepriklausomo akcijų vertinimo ar užteks paprasto vidinio vertinimo.
Taigi tenka konstatuoti, kad klausimų po aptartų pakeitimų, kuriems jau pritarta komitete, yra daugiau nei gautų atsakymų. Džiugu, kad iki šiol bene griežčiausią pajamų iš opcionų apmokestinimo tvarką taikiusi Lietuva pamažu bando keisti pasenusias nuostatas, tačiau akivaizdu, kad stengtis dar yra kur – ypač, jei Lietuva siekia iš tiesų sukurti startuolių įmonėms palankią ekosistemą.
Jei norime iš tiesų rūpintis verslumo skatinimu bei naujų bendrovių steigimu Lietuvoje, tai nedelsiant reikėtų imtis bent dviejų veiksmų: pirma, visiškai atleisti asmenis, įsigyjančius bendrovės akcijas pagal opciono sutartį, nuo socialinio draudimo įmokų „Sodrai“ ir privalomo sveikatos draudimo įmokų, nepriklausomai nuo išlaikyto termino; antra, visiškai atleisti asmenis, įsigyjančius bendrovės akcijas pagal opciono sutartį, nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Jauni, nebijantys rizikuoti, turintys išskirtinių idėjų ir drąsūs – paprastai tokie yra startuolių įkūrėjai. Apmaudu stebėti, kad šabloniškai taikomas teisinis reguliavimas šiems jauniems žmonėms jei ne užkerta, tai bent jau labai apsunkina kelius į sėkmę.
O siūlomais dviem pakeitimais turėtume daugiau žmonių dirbančių savo įmonėse, pasirūpinančių savimi, o ne laukiančių valstybės išlaikymo, susikurtų daugiau naujų įmonių, padaugėtų darbo vietų ir tokiu būdu valstybės biudžetas surinktų daugiau mokesčių.
Linas Sabaliauskas yra advokatų kontoros TRINITI vadovaujantis partneris
