Praėjusią savaitę Lietuva žengė svarbų žingsnį – priimtas Akcinių bendrovių (AB) ir UAB obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projektas, atveriantis naujas galimybes Lietuvos verslui. Apžvelkime plačiau, ką iš tiesų jis reiškia.
Pradėkime nuo sąvokų. Obligacija – tai terminuotas ne nuosavybės VP, pagal kurį bendrovė, išleidžianti obligacijas, tampa obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai. Kitaip tariant, įmonė pasiskolina pinigų iš fizinių ir/ar juridinių asmenų už tam tikrą finansinę grąžą, tačiau skolintojai neįgyja (nebent yra susitariama kitaip) teisių į bendrovės turtą.
Bendrovėms atsivėrė naujos „šviežio kraujo“ galimybės – telieka palinkėti nepritrūkti idėjų jomis pasinaudoti.
Būtent čia ir slypi vienas didžiausių obligacijų privalumų. Palyginkime. Jei nusprendžiame verslo plėtrą finansuoti išleidžiant naują akcijų emisiją, tai visų pirma akcininkai turi turėti papildomo kapitalo. Jei išleistus VP įsigyja nauji akcininkai, padidėja bendrovės akcininkų skaičius, todėl pasikeičia akcininkų turimų balsavimo teisių dalis. Jei trūkstamų lėšų kreipiatės tiesiogiai į banką, visada skolinama įkeičiant įmonės turtą, be to, bendrovė turi įrodyti bankui, kad turi nuolatinių pajamų, o standartinėse paskolų sutartyse bankai įtvirtina daugybę apribojimų bendrovės veiklai, dėl kurių vienaip ar kitaip bankas lemia bendrovės sprendimus.
Pasauliniu mastu įmonių leidžiamos obligacijos yra rimta alternatyva bankų teikiamam finansavimui. Pavyzdžiui, JAV doleriais denominuotų obligacijų rinka vertinama nuo 5 iki 6 trln. JAV dolerių. Remiantis Lietuvos centrinio banko statistika, šis finansavimo būdas – vis dar retas tarp šalies įmonių: vos 8,4 proc. bendrovių pritraukia papildomo kapitalo leisdamos skolos VP, kai į bankus dėl paskolų kreipiasi 3-4 kartus daugiau įmonių.
Tokia situacija susiklostė ne tik iš inercijos, bet ir dėl reguliavimo ypatumų. Teisinė bazė iki šiol neleido uždarosioms akcinėms bendrovėms (UAB) viešai platinti savo skolos vertybinių popierių. Statistikos departamento duomenimis, tokios teisinės formos įmonės vyravo šalyje – jų buvo du trečdaliai tarp visų įmonių. Teigiamų pokyčių obligacijų rinkai turėtų suteikti šią savaitę priimtas Akcinių bendrovių (AB) ir UAB obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projektas, kuriame numatyta, kad obligacijų siūlymas UAB akcininkams, kreditoriams ir darbuotojams nebus laikomas VP viešu siūlymu, taip pat suteikti UAB galimybę platinti obligacijas viešai, išskyrus konvertuojamąsias.
Kartu su šio įstatymo priėmimu įmonėms atsiveria nemažai galimybių. Dėl centrinių bankų vykdomos ekonomikos skatinimo ir monetarinės politikos, nemažai išsivysčiusių šalių bazinės palūkanos yra neigiamos, ypač kalbant apie Europą. Valstybių obligacijų pelningumas yra labai žemas – dažnai siekiantis vos procentinę dalį. Iš kitos pusės, investicijoms skirtos lėšos auga – tai rodo banko sąskaitose išaugusių lėšų kiekis, didėja pensijų fondų ir gyvybės draudimo įmonių turtas. Esant tokioms aplinkybėms, investuotojai ieško ir ieškos didesnės investicijų grąžos bei svarstys galimybes investuoti ne tik į vyriausybės skolos vertybinius popierius.
O jų yra. Praėjusių metų „Nasdaq“ Baltijos šalių skolos VP sąraše buvo penkiolikos įmonių skolos vertybiniai popieriai už beveik 1 mlrd. eurų nominalią vertę. Įmonės siūlė paskolinti joms lėšų už nuo 0,8 proc. iki 18 proc. grąžą, priklausomai nuo laikotarpio ir rizikingumo. Lietuvos įmonės taip pat bando skolintis viešo siūlymo būdu – Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo duomenimis, yra užregistruoti penki tokie siūlymai už bendrą beveik 9 mln. eurų nominalią vertę. Investuotojams žadamas nuo 4,5 iki 6 proc. pelningumas. Įvertinus, kokios uždarbio alternatyvos yra kituose investavimo produktuose, įmonių skolos VP tampa itin patrauklūs.
Kur gali nuvesti brandi skolos VP rinka, galima įvertinti pažvelgus į Vokietijos patirtį. Kaip pastebi „SCALA Corporate Finance“, 2014-aisiais toks smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo būdas išaugo 460 mln. eurų. 48 proc. įmonių Vokietijoje tikisi, kad toks lėšų pritraukimo būdas per artimiausius penkerius metus dar labiau išaugs.
Vokietijoje plačiai naudojamos ir nekilnojamojo turto (NT) projektų obligacijos – tai patogus būdas pritraukti lėšų konkrečiam projektui, o ne visai įmonės veiklai, mat labai dažnu atveju išleisti obligacijų emisijas NT įmonėms yra net pigiau, nei skolintis iš banko. Lietuvoje toks skolinimosi būdas NT rinkoje dar neįgavo pagreičio, nors NT užtikrintas obligacijas, įsigaliojus naujausioms įstatymų pataisoms, galėtų platinti ir mažesnį kapitalą turinčios ar mažiau žinomos NT vystymo bendrovės.
Taigi bendrovėms atsivėrė naujos „šviežio kraujo“ galimybės – telieka palinkėti nepritrūkti idėjų jomis pasinaudoti.
Linas Sabaliauskas yra advokatų kontoros TRINITI vadovaujantis partneris
