Tiesa, yra vienas esminis patobulinimas: politikai nūnai patys tampa cirko klounais, o klounai - politikais. Šitaip sutaupoma lėšų, nes nesteigiami nauji juokdarių etatai. Tačiau kokios šito pasekmės? Antra vertus, kam tos pasekmės rūpi?
Neskaitant primityvių fiziologinių juokų, Lietuvoje egzistuoja tik vienintelė humoro rūšis - politinis humoras. Norima, kad linksmintų politikai, ir gana. Bulvarinė televizijos laida - tai visų pirma laida ne iš buduarų, o iš parlamento, filmuota ne iš po lovos, o iš Seimo balkono. Bulvariniai laikraščiai ir skaitalai, kitaip nei bet kur kitur pasaulyje, užpildyti išimtinai politikų darbais. Nenuostabu: bet kuri smulkmena, susijusi su bet kuriuo politiku, yra be galo juokinga.
Politikos ir šou susipynimas įkūnytas Seimo pirmininko Arūno Valinsko asmenyje. Ilgą laiką šis veikėjas buvo politikų lėlininkas.
Liepos pabaigoje Lietuva sulaukė didžios šventės. Politikas Viktoras Uspaskichas šventė jubiliejų. Jubiliatas, sukvietęs į Kėdainius kelis šimtus žmonių, žurnalistams guodėsi nelabai mėgstąs minėti gimimo dienas. Suprask, žmogus buvo priverstas. Tą dieną visi keliai vedė į Kėdainius, o tarp svečių ryškiai žibėjo pramogų pasaulio žvaigždės. V.Uspaskichas įtariamas naudojęs "juodosios kasos" pinigus partijos veikloje, kurį laiką slapstėsi Maskvoje, praėjusių metų pabaigoje prokuratūros prašymu Seimas panaikino jo teisinį imunitetą. Šio politiko darbus ir "nuopelnus" Lietuvai būtų sunku net išvardyti - prisiminkime bendrovės "Jangilos", G.Plechanovo liaudies ūkio akademijos diplomo ir kitas istorijas. Tačiau visiems yra šaunu ir garbinga tempti tokiam iškiliam veikėjui dovanas, sukiotis jo pašonėje. Niekam nė motais, kad tokiu būdu patvirtinama, užantspauduojama atitinkama politinė kultūra. Šito pateisinimas aiškus ir vienintelis - juk šis veikėjas gana juokingas, kitados užgimęs televizijoje kaip humoro laidos personažas ir iki šiol natūraliai paniręs į šou verslą. O viskas, kas yra šou, yra gerai.
Politikos ir šou susipynimas įkūnytas Seimo pirmininko Arūno Valinsko asmenyje. Ilgą laiką šis veikėjas buvo politikų lėlininkas. Mat politikams retai kada leidžiama pasirodyti savo tikruoju pavidalu: žydruosiuose ekranuose jie išnyra kaip lėlytės, kaip žurnalistų ar šou pasaulio atstovų sukurti personažai ("agurkichai"). Būtent už ekrano stovintis lėlininkas režisuoja politiko veiksmus, atskleidžia jo veiksmų motyvus ir sukuria nepakeičiamą įvaizdį. Tai visada juokinga, ir niekam neįdomu, ką niūrus ir susirūpinęs politikas daro ir mąsto iš tikrųjų.
Tačiau vyriausiojo lėlininko fantazija kurti politinius spektaklius kiek išseko. Jis nutarė pats įžengti į areną, į šoną nustumti nusibodusias šiaudų prigrūstas lėlytes ir reginių ištroškusiai publikai pademonstruoti keletą tikrų saltomortale. Visi tikėjosi pamatyti raumeningą atletą, plačia krūtine braižantį orą pačiame cirko kupolo viršuje. Tačiau išvydo tik dzinguliukais apsikarsčiusį klouną, kuris, arenoje žengęs vos kelis žingsnius, kaipmat susmuko ant minkštos vietos.
Buvęs A.Valinsko bendražygis Seimo narys Aleksandras Sacharukas trumpai drūtai apibūdino buvusio lėlininko ir dabartinio "vieno iš trijų pareigūnų" asmenybę: jis serga paranoja.
Buvo daug kalbų, kad šis žmogus, tiek ilgai režisavęs politikos spektaklius, į politiką eina kaip kažkokių kitų jėgų projektas, tai yra pats režisuojamas. Dabar matyti, kad jis tiesiog nesugebėtų atlikti jam skirto vaidmens, net jei toks būtų buvęs, nes visiškai nesugeba režisuoti savęs.
Juokingiau nebūna. Atrodo, čia humoras, pasiekęs neįsivaizduojamas aukštumas, turėtų sustoti. Tačiau palaukime, ką gali žinoti - gal bus dar linksmiau.
