Todėl buvo nutarta, kad tokiai neaiškios paskirties institucijai gali vadovauti bet koks ir iš bet kur atėjęs šaunus, veržlus, universalus „profesionalas“, kurio visapusiška valdymo „kompetencija“ kaupėsi jau nuo paauglystės. Be to, dar buvo pasakyta, kad jei netinka siūlomas kandidatas, tai šią ministeriją galima prijungti prie kokios nors kitos arba ir visai ją panaikinti.
Taigi, esant tokiai situacijai, matyt, būtina paaiškinti, kas gi yra dabar ir kokia turėtų būti Aplinkos ministerija, nes „aplinkos“ sąvoka yra labai plati ir gali būti įvairiai suprantama. Tuo pačiu tenka priminti, kad anksčiau, siekiant aiškiau atspindėti šios ministerijos veiklos pobūdį, ją buvo siūloma pavadinti Krašto tvarkymo arba Kraštotvarkos ministerija, tačiau toks pavadinimas kažkam, matyt, netiko.
Pirmiausia – truputis istorijos. Dabartinė Aplinkos ministerija įsteigta 1998 m. vietoje buvusios Aplinkos apsaugos ministerijos, prijungiant prie jos panaikintos Statybos ir urbanistikos ministerijos likučius. Iki šios pertvarkos Aplinkos apsaugos ministerija vykdė gamtosaugines ir aplinkosaugines funkcijas, rūpinosi žvejybos, medžioklės reglamentavimu, atliekų tvarkymu ir kt.
Statybos ir urbanistikos ministerijos paskirtis buvo: šalies teritorijos planavimas ir tvarkymas, gyvenamųjų vietovių urbanistinė plėtra, regionų darnus vystymas, šalies bendrojo plano parengimas bei jo realizavimas ir kt. Tačiau po minėtos pertvarkos pirmoji ministerija išliko beveik nepakitusi, o antroji dėl jos panaikinimo neteko reikiamų specialistų ir prarado galimybes tinkamai vykdyti pavestas ankstesnes funkcijas.
Nuo to laiko prasidėjo nereguliuojami šalies teritorijos naudojimo procesai: chaotiška urbanistinė drieka, regionų miestų ir miestelių nykimas, gyventojų emigracija ir kt. Tačiau valdžia, užuot sustiprinusi Aplinkos ministeriją teritorijų planavimo ir urbanistikos specialistais bei sutelkus joje visą informaciją teritorijų planavimo srityje, o taip pat sukaupus finansinius išteklius valstybės teritorijos racionaliam vystymui, pasielgė priešingai ir dar labiau nustekeno šią ministeriją.
Yra priimti absurdiški valdymo sprendimai, pagal kuriuos atlikti nevykę pertvarkymai. Šalies regionų plėtra ir tam skirtos lėšos yra atiduotos Vidaus reikalų ministerijai, kuri panaudojo jas ne darbo vietų kūrimui, emigracijos stabdymui, o tuštėjančių miestų ir miestelių gatvių bei aikščių granito plokštėmis ir trinkelėmis grindimui.
Teritorijų planavimui reikalinga informacija apie šalies teritoriją, jos būklę yra kaupiama Nacionalinėje žemės tarnyboje, kuri, užuot tapusi autonomiška nacionaline žinyba, yra priskirta Žemės ūkio ministerijai ir vykdo UAB lygio veiklą. Vykdant urbanistinį planavimą, reikalingi duomenys apie žemės sklypus yra kaupiami Registrų centre, kuris buvo Teisingumo, o dabar yra Susisiekimo ministerijos žinioje ir kurio informacijos gavimas yra komplikuotas.
Miestų senamiesčių bei kitų kultūros paveldo objektų tvarkymas yra pavestas Kultūros ministerijai, nors tai yra miestų ir miestelių aplinkos dalis. Tas pats pasakytina ir apie kurortų ir turizmo vietovių tvarkymą, kuris pavestas Ūkio ministerijai. Taigi, po tokių valdymo sprendimų iš tikrųjų tapo neaiški Aplinkos ministerijos paskirtis – buvusi gamtosauginė bei aplinkosauginė ar dar kokia nors kitokia. Todėl ir neaišku netgi valdžios vadovams kokias funkcijas vykdo, o juo labiau turėtų vykdyti Aplinkos ministerija.
Todėl galima teigti, kad Aplinkos ministerija (semantiškai būtų geriau ir aiškiau vadinti ją, kaip minėta, Krašto tvarkymo arba Kraštotvarkos ministerija), pagal savo funkcijas yra ne šakinė, siauro profilio, bet bazinė, pamatinė ministerija.
Šių eilučių autoriui teko nagrinėti tiek Aplinkos ministerijos, tiek ir kitų institucijų, susijusių su teritorijų planavimu, urbanistika, architektūra, kraštovaizdžio formavimu ir kt., veiklą. Todėl galima teigti, kad Aplinkos ministerija (semantiškai būtų geriau ir aiškiau vadinti ją, kaip minėta, Krašto tvarkymo arba Kraštotvarkos ministerija), pagal savo funkcijas yra ne šakinė, siauro profilio, bet bazinė, pamatinė ministerija. Jos pagrindinė funkcija yra Lietuvos valstybės teritorijos, kaip svarbiausio šalies turto, planavimas, tvarkymas ir racionalus naudojimas, tolygus šalies regionų vystymas, miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių darnioji plėtra, jų architektūros ir kraštovaizdžio formavimas ir kt.
Tai yra svarbiausia, prioritetinė valstybės politikos sritis, kurios įgyvendinimui reikalingi ne vienadieniai „profesionalai“ vadybininkai, bet plataus, nuoseklaus, strateginio mąstymo valstybininkai, kurių, kaip matyti, labai stokojama. Tą parodė ir aptariamas Aplinkos ministerijos struktūros, veiklos ir valdymo klausimas.
Liucijus Albertas Dringelis yra Lietuvos architektas, humanitarinių mokslų daktaras.
