Abiejų sričių tikslas – užtikrinti skaidrumą, etiškumą, teisėtumą ir atsakingą veiklą tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuose. Augant reguliavimo reikalavimams ES ir Lietuvoje, organizacijoms tampa vis svarbiau tinkamai integruoti lobistinės veiklos ir bendrosios teisinės atitikties principus.
Lobistinė veikla: skaidrumas ir atsakomybė
Lobistinė veikla – tai procesas, kurio metu siekiama daryti įtaką viešajai politikai, įstatymų leidybai ar administraciniams sprendimams, atstovaujant tam tikros grupės ar organizacijos interesus. Lietuvoje lobistinė veikla reglamentuojama Lobistinės veiklos įstatymu, kuris nustato griežtus reikalavimus skaidrumui ir atskaitomybei.
Lobistai privalo registruotis, teikti duomenis apie savo veiklą ir laikytis etikos principų. Nors lobistinė veikla dažnai asocijuojama su verslo interesų gynimu, ji taip pat yra svarbus mechanizmas, leidžiantis nevyriausybinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms ir kitoms interesų grupėms dalyvauti viešosios politikos formavime.
Pastaruoju metu matomas vis didesnis Lietuvos institucijų dėmesys lobistinei veiklai, ypač atsižvelgiant į ES iniciatyvas stiprinti skaidrumą ir kovoti su interesų konfliktais. Valstybinės institucijos, tokios kaip Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), tikrina lobistų veiklą ir vykdo edukaciją apie skaidraus interesų atstovavimo svarbą.
Augantis profesionalių lobistinės veiklos paslaugų poreikis paskatino šio sektoriaus profesionalus susiburti į asociaciją. Vienas iš esminių Lietuvos lobistų asociacijos tikslų yra į dialogą kviesti politikus, valstybės ir savivaldybių institucijų atstovus, siekiant kartu kurti modernų lobistinės veiklos teisinį reglamentavimą bei praktiką.
Teisinė ir reguliacinė atitiktis: veiklos pagrindas
Teisinė ir reguliacinė atitiktis – tai organizacijos pastangos užtikrinti, kad jos veikla atitiktų galiojančius teisės aktus ir etikos normas. Tai apima ne tik teisės aktų laikymąsi, bet ir proaktyvų rizikų valdymą, vidaus kontrolės mechanizmų kūrimą bei organizacijos kultūros ugdymą.
Lietuvoje atitikties specialistai jungiasi į 2024 m. Lietuvoje įsteigtą European Compliance Professionals Association (ECPA), kuri vienija tiek Lietuvos, tiek viso regiono atitikties srities profesionalus ir skatina gerąsias praktikas, vykdo edukaciją. Asociacija aktyviai bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis, stiprindama vietinę reguliacinę kultūrą ir padėdama organizacijoms geriau pasiruošti naujiems reikalavimams, tokiems kaip tarptautinių sankcijų laikymasis, duomenų apsauga, kibernetinė sauga ir kt.
Kodėl svarbi lobistinės veiklos atitiktis kuriant bendrą atitikties sistemą?
Integruojant atitikties procesus, organizacijos turi užtikrinti, kad jų lobistinė veikla taip pat atitiktų teisinius reikalavimus. Nepaisant to, kad lobistinė veikla yra tik viena iš organizacijos veiklos sričių, ji turi didelę įtaką reputacijai ir santykiams su valstybinėmis institucijomis.
Pagrindiniai lobistės veiklos atitikties elementai:
-
Tikslus veiklų dokumentavimas: aiškūs duomenys apie susitikimus, komunikaciją su sprendimų priėmėjais.
-
Lobistų registracija: visi organizacijos atstovai, vykdantys lobistinę veiklą, turi būti registruoti ir veikti pagal teisės aktus.
-
Etikos standartai: vengti interesų konfliktų, laikytis skaidrumo principų.
Neįvykdžius šių reikalavimų, organizacijoms kyla rizika susidurti su teisinėmis sankcijomis ar reputacine žala.
Sinergija tarp lobistinės veiklos ir teisinės atitikties
Lobistinė veikla ir teisinė bei reguliacinė atitiktis yra glaudžiai susijusios sritys, kurios viena kitą papildo. Skaidri lobistinė veikla bei teisinis jos reguliavimas užtikrina, kad interesų grupės veikia ir atstovauja savo interesus pagal teisės aktus ir etikos normas, o teisinė atitiktis padeda organizacijoms veikti paisant visų reguliacinių normų, įskaitant ir taikomas lobistinei ar tokios veiklos požymių turinčiais veiklai.
Lietuvoje vis daugiau organizacijų pradeda integruoti lobistinės veiklos atitikties mechanizmus į bendras rizikų valdymo strategijas. Pavyzdžiui, daugelis verslo asociacijų jau naudoja vidines lobistų veiklos stebėsenos sistemas, kurios padeda sekti ir analizuoti įtaką viešajai politikai.
Iššūkiai ir galimybės Lietuvoje
Nepaisant teigiamų pokyčių, Lietuvoje vis dar išlieka iššūkių. Vienas pagrindinių – nepakankamas supratimas apie lobistinės veiklos svarbą ir naudą. Vis dar gaji klaidinga nuomonė, kad lobizmas yra „šešėlinė veikla“, tačiau teisinis lobistinės veiklos reguliavimas užtikrina priemones skaidriam lobizmui vykdyti, todėl svarbu skatinti visuomenės edukaciją ir didinti supratimą apie lobistinės veiklos naudą demokratiniuose procesuose.
Teisinis lobistinės veiklos reguliavimas užtikrina priemones skaidriam lobizmui vykdyti.
Tuo metu teisinės ir reguliacinės atitikties funkcija versle ir viešajame sektoriuose taip pat susiduria su įvairiais iššūkiais, ypač resursų trūkumu organizacijose ir dėl šios priežasties nepakankamu dėmesiu, skiriamu atitikties užtikrinimui. Tačiau didėjanti valstybės institucijų priežiūra atitikties klausimų srityje, tarptautinių sankcijų, duomenų apsaugos, kibernetinio saugumo užtikrinimo poreikis rodo, kad artimiausiais metais ši sritis taps dar svarbesnė tiek verslui, tiek viešajam sektoriui.
Žingsnis po žingsnio skaidri lobistinė veikla ir teisinė bei reguliacinė atitiktis tampa vis svarbesniais elementais, užtikrinančiais skaidrumą, atsakomybę ir veiklos teisėtumą bei efektyvumą įvairiose organizacijose. Jų sinergija padeda organizacijoms ne tik atitikti teisės aktus, bet ir kurti ilgalaikę vertę bei stiprinti demokratinius procesus.
Komentaro autorius Liudas Basiulis yra registruotas lobistas, Lietuvos lobistų asociacijos bendrasteigėjas ir valdybos narys, European Compliance Professionals Association bendrasteigėjas ir prezidentas.
