Galime džiaugtis Lietuvos verslo kultūroje palengva įsitvirtinančiais atsakingo verslo standartais. Tačiau socialinė verslo atsakomybė neretai suprantama pernelyg siaurai, manant, jog užtenka paremti labdaringą renginį ar paminėti tai įmonės aprašyme.
Neatskiriama socialinės atsakomybės dalis yra ir skaidrumas. Pastarasis praktikoje taip pat neretai suvokiamas gana siaurai: korupcijos prevencija, skaidrus mokesčių ir atlyginimų mokėjimas yra tik nedidelė, nors ir dažniausiai aptariama, skaidrumo dalis.
Siekiant apčiuopiamų rezultatų reikėtų kalbėti ir apie verslo atvirumą, įvairios finansinės ir nefinansinės informacijos apie įmonės veiklą viešinimą ir pateikimą visuomenei, jos ir kitų susijusių šalių supažindinimą su teigiamais ir neigiamais įmonės veiklos aspektais.
Pagrindinė priežastis, kodėl reikalinga socialinė verslo atsakomybė ir skaidrumas, yra paties verslo sėkminga plėtra.
Pagrindinė priežastis, kodėl reikalinga socialinė verslo atsakomybė ir skaidrumas, yra paties verslo sėkminga plėtra.
Yra atlikta daugybė vietinių ir tarptautinių tyrimų (pvz., EBPO, Pasaulio bankas, kiti), įrodančių korupcijos ir neteisėtų veiksmų žalą tiek verslui, tiek visuomenei.
Remiantis metiniais neteisėtų veiksmų paplitimų tyrimais, rengiamais EY, kasmet įmonės netenka vidutiniškai 5-7 proc. metinių pajamų dėl neskaidrios veiklos ir vidinių sukčiavimų. Akivaizdu, jog didesnis skaidrumas leistų praradimus panaudoti verslo efektyvumui didinti bei jo plėtrai skatinti.
Nepaisant visų galimų naudų, kurias gali gauti skaidresnis verslas, pastebimas verslo skepticizmas skaidrumo iniciatyvų atžvilgiu. Dažniausiai tai yra susiję su nepagrįstomis baimėmis prarasti konkurencinį pranašumą atskleidžiant tam tikrą jautrią informaciją konkurentams.
Tačiau toks požiūris yra klaidingas, nes verslo atvirumas nereiškia komercinių įmonės paslapčių atskleidimo – kalbame apie atvirą dialogą su akcininkais, investuotojais, reguliatoriais ir kitomis susijusiomis šalimis. Ilgainiui toks atvirumas užtikrina ne tik sėkmingesnę verslo plėtrą, bet ir sumažina administracinę naštą (pvz., per mažėjantį patikrinimų skaičių).
Projektams, kurie finansuojami iš ES lėšų, verslas turėtų taikyti dar aukštesnius skaidrumo standartus, nes finansavimas gaunamas iš biudžeto, mokesčių mokėtojų pinigų.
Projektams, kurie finansuojami iš ES lėšų, verslas turėtų taikyti dar aukštesnius skaidrumo standartus, nes finansavimas gaunamas iš biudžeto (ES ir nacionalinio), t. y. mokesčių mokėtojų pinigų.
Natūralu, kad dėl šios priežasties kiekvienas gyventojas gali tikėtis, jog visa informacija apie šių lėšų panaudojimą jam bus lengvai prieinama. Skaidrioms ir socialiai atsakingo verslo įmonėms visuomenės informavimas turėtų būti ne papildomo reikalavimo, o natūralios „higienos“ klausimas.
Mano manymu, geras skaidrumo skatinimo pavyzdys yra iniciatyva „Jonvabaliai“, prie kurios prisijungusios įmonės ne tik skatinamos pateikti daugiau informacijos visuomenei, tačiau ir vienytis bei palaikyti viena kitą atvirumui. Tikiu, kad „Jonvabaliai“ taps postūmiu ne tik iniciatyvai priklausančioms organizacijoms skatinti skaidrumo iniciatyvas, bet ir pakels skaidrumo kartelę kitoms įmonėms bei viešojo sektoriaus organizacijoms.
Liudas Jurkonis yra Lietuvos atsakingo verslo asociacijos tarybos narys, EY neteisėtų veiksmų tyrimų praktikos vadovas
