Šią savaitę Europos Parlamente buvo priimtos dvi labai svarbios rezoliucijos, kuriose aptariama demokratijos ir pilietinių laisvių krizė Rusijoje ir Baltarusijoje. Be abejo, sprendimus paskatino pastarieji įvykiai Baltarusijoje, įskaitant lėktuvo užgrobimą bei Ramano Pratasevičiaus ir Rusijos pilietės Sofijos Sapegos sulaikymą.
Plenarinės sesijos metu priimtoje rezoliucijoje dėl Baltarusijoje vykdomų sistemingų represijų ir jų pasekmių Europos saugumui po asmenų pagrobimo iš Baltarusijos valdžios institucijų perimto ES civilinio lėktuvo yra pabrėžiami nauji pagalbos būdai pilietinei visuomenei.
Lukašenka pasirašo dekretus, suteikiančius galios naudoti ginklus bei prievartą bet kokiam įtarimui iškilus, „įteisindamas“ naujas represijas.
Pateikti nauji siūlymai ilgalaikei paramai demokratinėms jėgoms. Numatoma teikti finansinę ir techninę pagalbą visoms nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms bei žurnalistams, nevyriausybinėms organizacijoms. Taip pat ir Europos Komisijos parengtas 3 mlrd. eurų vertės paketas demokratinei Baltarusijai siunčia pozityvų signalą.
O per tą laiką, deja, Baltarusijos režimo aukų skaičius sparčiai didėja. Labiausiai neramina politinių kalinių situacija, kuri šiuo metu tapo kritine. Padaugėjo mirčių skaičius kalėjimuose, taip pat ir savižudybių skaičius dėl kalinių psichologinės būklės. Situacija yra nelengva. Ramanas Pratasevičius akivaizdžiai yra kankinamas, prieš savo valią režimo verčiamas atgailauti visų akivaizdoje.
Lukašenka pasirašo dekretus, suteikiančius galios naudoti ginklus bei prievartą bet kokiam įtarimui iškilus, „įteisindamas“ naujas represijas. Dabar bet kokia nepatvirtinta valdžios iniciatyva gali būti sustabdyta panaudojant jėgą. Absoliučiai visa nepriklausoma žiniasklaida bei žurnalistai, nevyriausybinės organizacijos bei kiti pilietiniai judėjimai atsidūrė režimo taikinyje.
Lukašenka stveriasi naujų strategijų ir tiesiogiai prieš Lietuvą, bandydamas įvairias keršto formas, formuodamas nelegalių imigrantų srautus.
Naujai siūlomos priemonės, kurios yra tikslingesnės ir orientuotos į konkrečias sritis, teikia tam tikros vilties. Baltarusijai svarstoma taikyti sektorines sankcijas, kurios stipriai paliestų šios šalies pramonę. Sankcijos potencialiai uždraustų importuoti naftos produktus, kalio trąšas, metalo gaminius, medieną ir medienos gaminius. Ateityje galimi ir nauji instrumentai, gebantys atgrasyti nuo priešiškų veiksmų.
Lukašenka stveriasi naujų strategijų ir tiesiogiai prieš Lietuvą, bandydamas įvairias keršto formas, formuodamas nelegalių imigrantų srautus. Tačiau tokia konfrontacinė užsienio politika kenkia tik pačiam Lukašenkai, taip eskaluojant Europos atsaką sankcijomis bei diplomatine izoliacija.
Žinoma, Europos Parlamente nėra pamiršta ir Rusija su dabartiniu jos vadovu priešakyje, kuri prieš ateinančius Dūmos rinkimus naujais įstatyminiais projektais didina represijas prieš nepriklausomą pilietinę visuomenę. Rusija neabejotinai daro įtaką ir autokratijai kaimyninėse valstybėse, tarp jų ir Lukašenkos režimui. Maskvos parama Lukašenkai nėra tik finansinė, tai – moralinis, antidemokratiškų vertybių pagrindu grįstas palaikymas, siekiantis išlaikyti dabartinį Baltarusijos režimą. Bet kurio iš šių režimų griūtis automatiškai reikštų demokratizacijos gūsį ir neabejotiną egzistencinę grėsmę kitam. O diktatūros nebūna amžinos.
