Rašant šį komentarą, pačiam ne kartą teko suvokti, kad naujiena veja naujieną ir žinios nuolat keičiasi... COVID-19 žaibiškai plinta, o mes visi tarsi siekiame pasivyti koroną, ją aplenkti ir gyventi kaip anksčiau. Bet... Kaip prieš kelis mėnesius mano kabinete Europos Parlamente sakė Taivano ambasadorius ES ir Belgijai Harry Tseng: „Po koronaviruso pasaulis bus visiškai kitoks“. Tuo metu viruso Europoje dar nebuvo. Nebuvo ir pasaulinės pandemijos statuso.
To pokalbio metu, šių metų sausį, aš pats instinktyviai užėmiau poziciją – būti optimistu, neskleisti panikos per anksti... Tai buvo teisinga strategija žinios skleidimo prasme, bet organizaciniame lygmenyje institucijos turėjo veikti kur kas ryžtingiau. Iš tiesų, kol neatėjo žinios apie realią, sunkiai valdomą situaciją Italijoje, vangaus optimizmo ar filosofiško skepsio būta per daug. Pavyzdžiui, Belgijoje prisiklausiau vertinimų, kad „vis tiek gyvenimo būdo nepakeisim“, „koronavirusas po metų jau vis tiek bus tapęs sezonine infekcija“... O kovo 11 d. Europos Parlamentas (EP) sustabdė savo veiklą.
Neteisingas lyginimas, nežinia ir viltys į mokslą
Būtent sausio 29 dieną, Europos Parlamento plenarinės sesijos metu, Briuselyje dalyvavau pirmuosiuose debatuose apie koronavirusą. Jau tada išreiškiau susirūpinimą bei atkreipiau dėmesį, kad virusas toliau sparčiai plis ir nebus sustabdytas tol, kol nebus didesnių investicijų į mokslinius tyrimus.
Juk net ir „paprasto“ sezoninio gripo plitimo mechanizmai neretai taip ir likdavo neišaiškinti, stigdavo elementarios informacijos apie fatališkus atvejus dėl gripo sukeltų komplikacijų. Bet tuo metu svarbiausiu klausimu buvo paskutinis balsavimas dėl „Brexit“, o virusas Europai atrodė tolima tema. Šiai dienai taip pat palaikau mokslą. Tikiu, kad ir visas pasaulis į jį deda viltis.
Viena prielaidų, kodėl naujasis koronavirusas taip sparčiai išplito, yra ta, kad visuomenė yra linkusi supaprastinti esamą situaciją ir naująjį virusą palyginti su gripu.
Viena prielaidų, kodėl naujasis koronavirusas taip sparčiai išplito, yra ta, kad visuomenė yra linkusi supaprastinti esamą situaciją ir naująjį virusą palyginti su gripu. Panašūs simptomai iš tiesų gali paskatinti į situaciją pasižiūrėti paprasčiau, prevencijai neteikiant didelio dėmesio, tačiau apsigauti nereikėtų. Juolab kai skaudžius pavyzdžius galima pamatyti Italijoje, Irane ar kitose, į pavojaus signalus laiku nesureagavusiose, šalyse.
Visų pirma, pasipriešinti gripui kasmet pasaulyje sukuriama ne viena vakcina, o nuo naujojo koronaviruso vakcinų nėra sukurta (visgi, sklando gandai, kad pirmoji vakcina bus sukurta lietuviams jau girdėtomis genų žirklėmis). Antra, šiam virusui būdinga išskirtinių savybių kombinacija – jis itin virulentiškas ir geba greitai plisti. Vokietija patvirtino vieną atvejį, kai nuo vieno asmens apsikrėtė 16 kitų. Žinoma, „išgaudyti“ ir izoliuoti apsikrėtusiuosius panašiais atvejais beveik neįmanoma.
Trečia, iki šiol nėra aiškus viruso inkubacinis periodas. Nors taikomas 14 dienų laikotarpis atrodo saugus, pasigirsta atvejų, kuomet pirmieji simptomai užsikrėtusiems pasirodė ir po ilgesnio laiko. Kadangi virusas, su kuriuo susiduriama, pasauliui dar nėra pažįstamas, neaišku, kas naujo apie jį bus sužinota ateityje. Todėl reikia didelio visuomenės sąmoningumo ir atsargumo koronaviruso atveju.
Pirmasis mano išsilavinimas ir mokslinis laipsnis buvo chemijoje, todėl drąsiai teigiu, kad koronavirusą turime priimti ypač rimtai, nes kol kas dar nežinoma, ar prasirgus kartą imunitetas įgaunamas visam laikui, ar galimai virusui šiek tiek atslūgus vasarą jis sugrįš.
Mokslinių tyrimų dėl koronaviruso gausėja. Ilgainiui bus atsakyta ir į šiandien dar neaiškius klausimus. Pavyzdžiui, virusas šienauja vyresnio amžiaus asmenis. Tai puikiai atspindi ir Italijos situacija, kur ilga vidutinė gyvenimo trukmė... Svarstoma, ar ne be reikalo kai kur imtasi uždarinėti mokyklas: jaunų žmonių virusas yra paveikęs labai nedaug. Ar jie neužsikrečia? Ar užsikrečia, bet yra virusui atsparūs? Dar nežinia. Todėl teisingas sprendimas – laikinai uždaryti mokyklas.
Kadangi naujasis virusas iki šiol išlieka mažai ištyrinėtu, visų valstybių mokslininkai turėtų aktyviai dalintis turima informacija ir žiniomis. Būtent taip pasielgė Kinijos mokslininkai, paskelbę viruso genomo seką. Žinoma, nereikia turėti iliuzijų, kad greit galėsim nuo COVID-19 skiepytis, – ne anksčiau kaip po metų nuo vakcinos išradimo: juk bus būtini ilgalaikiai poveikio tyrimai (čia ir vėl aplanko klastinga mintis: ne be genų žirklių pagalbos ta vakcina išrasta). Nors štai vasario mėnesį buvo skelbta, kad JAV ir Australijos mokslininkai deda visas pastangas, vykdo klinikinius tyrimus ir tikisi vakciną pristatyti per pusmetį.
Tikimasi, kad prie COVID-19 suvaldymo (o kol kas didžiausią atsakomybę prisiima pačios valstybės) turėtų prisidėti ir ES skiriama finansinė parama moksliniams tyrimams. Europos Komisija būtinus tyrimus planuoja paskatinti skirdama 47,5 mln. eurų ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Horizontas 2020“. Kovai su virusu šiuo metu planuojama finansuoti 17 mokslinių tyrimų projektų.
Skaičiai ir ES paramos priemonės nėra baigtiniai, nes virusui toliau plintant, sprendimai, kaip reikėtų suvaldyti epidemiją, yra atnaujinami kasdien. Pavyzdžiui, kovo 11 d. Ursula von der Leyen pranešė apie egzistuojantį nenumatytų atvejų biudžetą, kurio apimtis – 25 mlrd. eurų. Iš jų 7,5 mlrd. eurų būtų galima panaudoti tuojau pat (ypač nukreipiant į mažų ir vidutinių įmonių kovą su epidemijos pasekmėmis). Panašu, EK veiksmai iš reaktyvių pagaliau virsta aktyviais.
COVID-19 Europoje. Kaip su tuo tvarkosi ES?
Sausio 28 d., dieną prieš mano pasisakymą EP plenarinės sesijos metu, ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė Kroatija dėl koronaviruso keliamų grėsmių aktyvavo ES integruoto atsako į krizes mechanizmą (angl. IPCR crisis response mechanism). Tai yra informacijos dalijimosi režimas, kurio tikslas buvo paskatinti žinių sklaidą bei pagerinti koordinuotus veiksmus tarp valstybių narių. Deja, virusui žaibiškai plintant ir toliau, tik kovo 2 d. buvo aktyvuotas pilnas mechanizmo veikimas, suteikiantis galimybę aktyviau vesti derybas bei diskusijas krizinės situacijos akivaizdoje ir leidžiantis parengti konkrečias ES reagavimo priemones.
Europos Komisija subūrė reagavimo komandą, į kurią buvo įtraukti 5 komisarai, atsakingi už krizių valdymą, sveikatos, ES sienų klausimus, mobilumą bei ekonomiką. Suburta komanda turėtų padėti reaguoti į krizinę situaciją greičiau, priimti reikalingus sprendimus bei užtikrinti, kad koronaviruso epidemiją bus stengiamasi suvaldyti ne tik nacionaliniu, bet ir visos ES lygmeniu.
Taip pat Europos Komisija vasario 24 d. skyrė 232 mln. eurų kovai su plintančiu koronavirusu ir paragino tarptautinę bendruomenę bendradarbiauti. Tai ypač nuo pat pradžių akcentavo EK pirmininkė Ursula von der Leyen, pabrėždama, kad nesvarbu ar tai Europa, ar Kinija – tarptautinė bendruomenė turi dirbti drauge. Komisijos vadovė akcentavo ir tai, kad ES turi vaidinti svarbiausią vaidmenį. Iš EK skirtų lėšų 114 mln. eurų teko Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), ruošti pasauliniam planui, kuris reikalingas tobulinti pasirengimą ir reagavimą į nepaprastąsias situacijas šalyse, turinčiose silpnas sveikatos apsaugos sistemas, ir mažiau atspariose valstybėse. Būtent PSO kovo 11 d. paskelbė, kad koronavirusas yra skelbiamas pandemija.
Kovo 10 d. konferenciniu ryšiu vyko neeilinis Europos Vadovų Tarybos pasitarimas, kurio metu buvo aptarta Europoje susiklosčiusi situacija dėl koronaviruso plitimo, pristatytos kovos su virusu priemonės atskirose šalyse ir svarstyta dėl poreikio parengti koordinuotą ES valstybių atsaką tiek sveikatos apsaugos, tiek ekonomikos srityse. Dalyvavo ir Lietuvos situaciją pristatė ir mūsų prezidentas Gitanas Nausėda.
Po kelias valandas trukusio neeilinio pokalbio, Ursula von der Leyen akcentavo, kad bus veikiama abiejose srityse. Kalbant apie sveikatos apsaugą, nuo šiol Komisija kasdienių telefoninių konferencijų metu bendraus su sveikatos ir vidaus reikalų ministrais bei derins būtinas priemones. Antra, Komisija suburs epidemiologų ir virusologų iš įvairių valstybių narių komandą, kuri pateiks gaires Europos lygiu.
Europos Komisija dabar vertina turimas apsaugines priemones, būtinas higienai ir kvėpavimo takams, jų gamybos ir paskirstymo pajėgumus. Tai labai svarbu visam sveikatos sektoriui. Pasak Komisijos pirmininkės, tyrimų ir plėtros srityje bus stiprinama Europos iniciatyva finansuoti tikslinius koronaviruso tyrimus. ES pasitelkė 140 milijonų eurų viešojo ir privačiojo finansavimo lėšų perspektyviems vakcinų, diagnozės ir gydymo tyrimams.
Taip pat buvo pristatyti ir ES veiksmai ekonomikos srityje. Komisijos pirmininkės teigimu, turime veikti makroekonominiu lygmeniu. Tam reikalingas valstybių narių, Komisijos ir Europos centrinio banko koordinuotas darbas. Pristatyta ir parama valstybėms narėms. Galiausiai Komisijos pirmininkė kalbėjo, jog pristatys „Corona Response Investment Initiative“, skirtą koronaviruso pažeidžiamoms ekonomikos sritims. Investicija bus nemaža ir greitai pasieks 25 milijardus eurų. Artimiausiu metu bus kuriama darbo grupė, kuri dirbs su valstybėmis narėmis, siekdama užtikrinti, kad pinigai pradėtų tekėti artimiausiomis savaitėmis.
Apie ką tas „Corona Response Investment Initiative“? Siekdama greitai nukreipti 25 milijardus eurų Europos viešųjų investicijų, skirtų įveikti koronaviruso krizę, Komisija siūlys šiais metais atsisakyti savo įsipareigojimo reikalauti grąžinti neišmokėtą išankstinį finansavimą Europos Sąjungos struktūriniams ir investiciniams fondams, kuriuos šiuo metu turi ES valstybės narės.
Šis pasiūlymas gali būti įgyvendintas pakeitus bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų. Šią savaitę Komisija pateiks šį pasiūlymą Europos Vadovų Tarybai ir Parlamentui. Tuomet nacionalinės veiklos programos prireikus būtų pritaikytos taip, kad finansavimas būtų nukreiptas tokioms sritims kaip trumpalaikės darbo priemonės, sveikatos sektorius, darbo rinkos priemonės ir sektoriai, kuriems dabartinės aplinkybės daro ypač didelę įtaką.
Džiugu, kad 27 valstybių vadovai, EVT pirmininkas ir Komisija sutarė dėl koordinuotos veiklos. Tačiau, kaip sakė pati Komisijos pirmininkė, „dabar atėjo laikas veikti“. Tą pačią kovo 10 dieną Ursula von der Leyen kitos spaudos konferencijos metu išreiškė solidarumą bei realią pagalbą Italijai. Galiausiai Europos Komisijos prezidentė paskelbė, jog labai operatyviai imamasi teisinių veiksmų, kad oro linijoms nereikėtų skraidinti tuščių lėktuvų tik tam, kad jos išlaikytų savo laikus oro uostuose (angl. slot). Pasak jos, ši laikina priemonė pagelbės mūsų industrijai, kartu padės ir aplinkai bei tuo pačiu palengvins spaudimą aviacijos industrijai ir ypač – mažesnėms kompanijoms.
Krizė didėja – realaus solidarumo trūksta? Arba aukščiau politikos
Atrodo, kad ES daroma tiek daug, bet virusas ir toliau plinta... Kodėl? Štai šįryt, kovo 12 d., prabudę žiniasklaidoje jau radome informaciją, kad, dėl naujų koranaviruso atvejų JAV, prezidentas Donaldas Trumpas praneša, jog stabdomi skrydžiai į JAV iš 26 Europos valstybių. JAV prezidentas negaili kritikos ir ES, kuri, pasak jo, nesiėmė tinkamų priemonių viruso plitimui stabdyti. Konkrečiai D. Trumpas kalbėjo apie skrydžių ribojimus.
Neįmanoma atsakyti, kada nurims viruso plitimas, juolab, kada jis bus visiškai pažabotas.
Pasaulis kovoja su neeiline krize, tiksliau – pandemija, būtent tai vakar paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija. Toks statusas priimtas dėl koronaviruso žaibiško plitimo visame pasaulyje. Šiuo metu tikėtina, kad gali iškilti ir apsirūpinimo medikamentais, apsisaugojimo priemonėmis problema. ES narėse, ypač mažosiose, didelį nerimą sukėlė tai, kad apsisaugojimo priemones (pavyzdžiui, medicinines kaukes) plačiai gaminančios šalys, tokios kaip Vokietija, Prancūzija, Čekija, paskelbė laikinai stabdančios pastarųjų eksportą.
Pasirinkti sprendimai, rodantys solidarumo nesilaikymą, nors ir kritikuoti visos ES mastu, iki šiol nebuvo atšaukti. Kitas klausimas, apie kurį turėjo būti diskutuojama ir šios plenarinės sesijos metu (iš pradžių Strasbūre, o po to ir Briuselyje) yra medikamentų trūkumas. Problema, ypač Europos liaudies partijoje, buvo iškelta dar iki koronaviruso pradžios. Čia didelis dėmesys tenka vaistų, būtinų onkologinių ligų gydymui, trūkumui. Priežastis aiški. Nors Europa ir garsėja savo farmacija, didžioji dalis pagrindinių medžiagų vaistams iki šiol buvo importuojamos iš Kinijos ar Indijos. Galbūt tai bus paskata vienam iš pasikeitimų viruso epidemijai pasibaigus.
Epidemijos mastai akivaizdžiai atveria visus pasaulio skaudulius, geresniais laikais nemačiomis išstumtus iš svarbiausių klausimų darbotvarkės. Taivanas, sala tolimuosiuose rytuose, esanti šalia virusio židinių, iki šiol nėra kviečiama į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) susirinkimus, kadangi tam aktyviai prieštarauja Kinija. Atrodo sunkiai suvokiama, bet ir iškilus epidemijos grėsmei politiniai sprendimai ima viršų. Valstybės politinė situacija atsispindi ir Irane, kur valdžios atstovai sunkiai, bet įnirtingai bando nuslėpti tikrąjį protrūkio mastą. Pasekmes ir didėjanti susirgimų skaičių galima sekti kiekvieną dieną.
Neįmanoma atsakyti, kada nurims viruso plitimas, juolab, kada jis bus visiškai pažabotas. Pirmieji susirūpinimo dėl ekonomikos ir BVP augimo lėtėjimo signalai siunčiami iš daugelio Europos šalių, ypač iš Italijos, Vokietijos, Ispanijos, Suomijos, Danijos, Lenkijos ir Rumunijos. Pasaulinė tiekimo grandinė akivaizdžiai jau yra sutrikdyta. Galima numanyti, kad laukia nemaži pasikeitimai. Pradedant tuo, kad neaišku kaip toliau klostysis milžiniškus praradimus patyrusių aviacijos, turizmo, transporto pramonių likimas, baigiant tuo, kad sunku įvertinti, kas laukia kitų sričių.
Pavyzdžiui, aplinkosaugos. Atrodo, savaime aišku, kad stojant gamykloms ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančios dujos) kiekis aplinkoje mažėja, rodos, turėtų gerėti ir klimato kaitos situacija. Tačiau verta sunerimti. Net ir idealiausiu atveju greitai ir neskausmingai susidorojus su visais viruso sukeltais padariniais pirmasis klausimas, kuris bus sprendžiamas – ekonomikos atstatymas ir priemonių galimai recesijai sumažinti pasitelkimas.
O aplinkosaugos klausimai gali atsidurti politinės darbotvarkės pabaigoje. Todėl būtina sekti informaciją ir kovoti, kad naujosios Europos Komisijos ambicijos, kurių reikia visai Europai, būtų įgyvendintos. Žaliasis kursas ir viskas, kas siejasi su juo, negali būti pamiršta.
Neišvengiama tampa visų mūsų, Europos ir pasaulio piliečių, mobilizacija. Turime veikti koordinuotai ir kryptingai. Žinoma, išgyvename ne tik sveikatos apsaugos krizę, bet ir pasaulinės ekonomika susiduria su neeiliniais iššūkiais: krenta akcijų ir naftos kainos. Tai vienaip ar kitaip pradės veikti mus tiesiogiai. Apie tai, tikiu, galėsime kalbėti jau netolimoje ateityje.
Liudas Mažylis yra Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto Europos Parlamente narys.
