Pasaulinis mokslas: Pasaulio sveikatos organizacija ir ne tik
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pastaruoju metu linksniuojama itin dažnai, tačiau atkreipkime dėmesį: mūsų viešojoje erdvėje šis terminas ėmė dominuoti bene tik po kovo 16 d., kai PSO generalinis direktorius direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus išraiškingai ištarė – „test, test, test“. „Test“ – visiškai pagrįstas dabartinėje situacijoje siūlymas, lietuviškai reiškiantis „tirkite“. Vis dėlto toji žinutė Lietuvoj įgijo kur kas siauresnę prasmę, būtent – „kodėl trūksta koronaviruso tyrimo priemonių“. PSO vadovo patarimas geras, tik po kablelio jis turėjo pridurti: „gaila, bet tyrimo priemonėmis turite apsirūpinti patys, mūsų organizacija sau tokio tikslo nekelia“. Po kurio laiko PSO vadovas jau teigė, esą „kartu mes dirbame su įmonėmis siekdami užtikrinti šių testų tiekimą ir teisingą paskirstymą“.
Viena svarbiausių PSO funkcijų – teikti rekomendacijas. Kokios jos? Pirmąjį rekomendacinį dokumentą, „Galimos 2019-ojo koronaviruso (COVID-19) infekcijos rizikos veiksnių įvertinimo tarp sveikatos priežiūros darbuotojų sveikatos priežiūros įstaigose protokolą“, PSO paskelbė šių metų sausio 25-ąją, o kitą dieną, sausio 26-ąją, ji išleido dar vieną svarbų dokumentą „Rizikos komunikacijos ir bendruomenės įsitraukimo pasirengimas ir reagavimas į 2019 metų naują koronavirusą“. Juk kaip tik sausio pabaigoje Kinijoje pradėjo daugėti susirgimų, pradėjo sklisti informacija apie užsikrėtusius medikus. Toliau įvykiai rutuliojosi uraganiniu greičiu. Vasario pradžioje kai kuriose pasaulio šalyse jau buvo patvirtintos pirmosios testavimo priemonės. Šiandien, po maždaug 40 dienų, ir Lietuvoje, ir daugelyje kitų valstybių skambinama pavojaus varpais: tų priemonių labai trūksta. JAV apmaudo, ko gero, ypač daug: juk ten daugybė laboratorijų siekė operatyviai tas tyrimo priemones sukurti, o jas aprobuoti institucijos delsė. Panaršius, nesunku įsitikinti, kad tokia padėtis JAV buvo susiklosčiusi vasario 29-ąją, t. y. prieš 3 savaites...
Tačiau pasmalsaukime, kokią ankstesnių pandemijų patirtį siūlo taikyti PSO. Pripažįstama, kad pagrindinis būdas suvaldyti pandemiją (kol dar nėra išrastos vakcinos) – keisti socialinius įpročius. Žinoma, vakcinos sukūrimas labai padėtų, tačiau paprastai tai užtrunka apie 5 mėnesius, o dar antra tiek užtrunka jos tyrimai, aprobavimas bei masinės gamybos užtikrinimas. O su siūlymais laikytis socialinės distancijos mes jau esame susipažinę. Štai jie. Kuo mažiau būti žmonių sankaupoje, laikytis mažiausiai 1 metro atstumo nuo turinčio simptomus asmens. Laikytis čiaudulio ir kosulio etikos, plautis rankas – ypač prisilietus prie turėklų, rankenų, kitų paviršių, kuriuos liečia daugelis žmonių. Medikai turi nešioti respiratorius. Chirurginių kaukių nešiojimas nebūtinai apsaugos, bet leis neužkrėsti kitų. Na, ir valdžios institucijos gali imtis tam tikrų griežtų priemonių apriboti rizikingą bendravimą.
Kaip visos šios rekomendacijos pasireiškė 2009-2010 metais sukelto viruso H1N1 potipio? Tada apsikrėtė 1,4 milijardo, o mirė, vienais vertinimais, 151 700, kitais – 575 400 žmonių. Štai dar 2008 metais buvo sukurta tarptautinė institucija „International Reagent Resource“, kuri užsiėmė sezoninio gripo A ir B tipo virusais. Prasidėjus 2009 metų H1N1 pandemijai, ji aprūpino reagentais pasaulio laboratorijas per dvi savaites. Laikoma, kad tai smarkiai apribojo viruso plitimą pasaulyje.
Kuo kitoks COVID19? Jis labai virulentiškas ir pasklinda nuo vieno apsikrėtusiojo 5-6 kitiems asmenims. Labai virulentiškas buvo ir ispaniškojo gripo, apvaldžiusio pasaulį 1918-1919 metais, virusas. Ar dėl jo pasklidimo ir nesuvaldymo (mirčių skaičius vertinamas nuo 17 milijonų iki 50 milijonų – bet kuriuo atveju daugiau negu žūčių per Pirmąjį pasaulinį karą) kaltas mokslas? Būdinga citata: „Mokslininkai kuo puikiausiai suvokė, kokią didelę grėsmę kelia gripas“, tačiau kaltę esą turi prisiimti politikai, kurie mokslininkų patarimų nepaisę. Tik va ir po 100 metų nedaug tėra „retro-rekomendacijų“ – kas ir ką turėjo daryti kitaip. Turbūt geriausia būtų buvę nepradėti Pirmojo pasaulinio karo?!
Valstybių – ir Lietuvos – veiksena
Taivanas. Akivaizdus „gerosios praktikos“ pavyzdys. Vertinant Taivano artumą Kinijai ir kasdienį skrydžių skaičių tarp abiejų šalių, jis lengvai galėjo tapti antruoju COVID-19 židiniu. Iš 23 mln. Taivano piliečių arti milijono gyvena Kinijoje, o 400 tūkst. joje dirba. Tačiau šalis sureagavo žaibiškai, remdamasi prieš 17 metų kilusio SŪRS viruso patirtimi, nuo kurio tąkart Taivanas skaudžiai nukentėjo. Dar gruodžio mėnesį, gerokai prieš šalį užklumpant realiems viruso atvejams, Taivanas mobilizavosi ir pritaikė specialias, gerai struktūruotas priemones tam, kad kiekvienas viruso atvejis būtų operatyviai aptinkamas ir būtų užkirstas kelias jam plisti. Skaičiai kalba patys už save: šiai dienai Taivane užfiksuota kiek daugiau nei 100 atvejų, tačiau pirmasis atvejis užfiksuotas dar sausio mėnesį. Virusui neleista išplisti taip, kaip tai nutiko kitose Azijos šalyse. Taivanas pasitelkė technologijas ir ypač skaidrią komunikaciją su visuomene.
Šalis pasinaudojo savo nacionaline sveikatos draudimo duomenų baze ir integravo ją su imigracijos ir muitinės duomenų baze, kad galėtų kaupti apibendrintus duomenis analizei. Keliavę gyventojai suskirstyti į kategorijas pagal regionus, į kuriuos jie keliavo, ir pagal tai taikomos skirtingos priežiūros formos. Taip pat įdiegtas trumpasis nemokamas telefono numeris, skirtas pranešti apie įtartinus savo ar aplinkinių simptomus. Itin daug dėmesio skirta kovai su dezinformacija. Visuomenė ypač pozityviai reagavo į Skaitmeninių reikalų ministerijos sukurtą realiu laiku atnaujinamą žemėlapį, kuriame nurodoma, kur tuo metu galima gauti apsauginių kaukių.
Beje, Taivanas, būdamas pavyzdžiu kitoms šalims, pats susiduria su atskirtimi. Valstybė yra pašalinta iš PSO ir oficialiai net nebuvo informuota apie paskelbtą pandemiją. Taivanas nekviečiamas į PSO specialiai kovai su COVID-19 suburto komiteto posėdžius. O vis dėlto šalis savo darbais įrodė pajėgumą kovoti su virusu, operatyviai apsaugoti savo piliečius ir pasidalinti gerąja patirtimi su kitomis valstybėmis.
Kuo kitoks COVID19? Jis labai virulentiškas ir pasklinda nuo vieno apsikrėtusiojo 5-6 kitiems asmenims.
Pietų Korėja. Pietų Korėjoje situacija daug rimtesnė nei Taivane, tačiau vis dėlto ir ši šalis minima tarp tų, kurios sėkmingai geba valdyti viruso plitimą. Šiai dienai iš viso valstybėje užfiksuota daugiau nei 8 600 COVID-19 atvejų, tačiau daugiau nei 2 tūkstančiai žmonių jau yra pasveikę. Šalis ruošėsi iš anksto, kaupė reikalingas medicinines atsargas ir operatyviai izoliavo gyventojus. Sekdama situaciją Kinijoje, Pietų Korėjos vyriausybė kartu su keletu šalies įmonių ėmė kurti ir kaupti tyrimų rinkinius, tad kai valstybėje virusas ėmė sparčiai plisti, ji buvo pajėgi ištirti daugiau nei 10 tūkst. žmonių per dieną. Kol masinis testavimas neprieinamas daugeliui valstybių, jo dėka gyvenimas Pietų Korėjoje nesustingo, kaip tai atsitiko kitose šalyse.
Pietų Korėja stengiasi palaikyti kiek įmanoma įprastesnį gyvenimo ritmą. Jiems neprireikė uždaryti visų mokyklų ar restoranų. Nors daugelis gyventojų dirba iš namų, verslai nesustoja. O kas savaitę gyventojai rikiuojasi vaistinėse, norėdami įsigyti vyriausybės paskirtų veido kaukių. Panašu, kad virusas savo piką šalyje pasiekė vasario 29 d., kuomet buvo užfiksuota beveik 1 tūkst. naujų atvejų. Nuo to laiko skaičiai ėmė mažėti ir šiuo metu kasdien fiksuojama mažiau nei po 100 naujų sergančiųjų. Taip pat Pietų Korėjoje yra vienas mažiausių mirštamumo nuo viruso rodiklių.
Kovai su virusu ir sklandžiam informacijos perdavimui pasitelktos technologijos. Valstybės užsakymu sukurta mobilioji programėlė leidžia stebėti, ar tie, kuriems priklauso tai daryti, laikosi saviizoliacijos namuose. Taip pat gyventojams į mobiliuosius telefonus imta siųsti įspėjimus, kad jie galėtų išvengti teritorijų, kuriose žinoma, kad virusas buvo aktyvus. Kuomet asmeniui nustatomas virusas, valdžios institucijos panaudoja telefono GPS sekimo galimybę, kredito kortelės įrašus ir kitus jiems prieinamus duomenis, kad galėtų kuo išsamiau išsiaiškinti, kur asmuo lankėsi iki susergant. Tuomet ši informacija paskelbiama internetinėje svetainėje tam, kad žmonės galėtų pasitikrinti, ar neturėjo kontakto su užsikrėtusiu asmeniu. Pietų Korėja apie pasiektą piką vis dar kalba atsargiai; baiminamasi antros sergančiųjų bangos. Nerimaujama ir viruso protrūkio Europoje ir JAV. O kokios naujienos čia?
Didžioji Britanija. Ministro pirmininko Boriso Johnsono retorika šį mėnesį pasikeitė per kelias dienas. Jeigu mėnesio pradžioje jis dar propagavo „lai serga“ strategiją, tai po kovo 16-osios jau prabilta apie „du scenarijus“ ir modeliavimą. Pagal pirmąjį scenarijų, asmenys, kuriems pasireiškė simptomai, turėjo likti namuose 7 dienoms, vėliau dar numatant raginimą saviizoliuotis susirgusiųjų šeimų nariams ir senyvo amžiaus asmenims. Įvertinus, kad šis scenarijus neužkerta kelio šimtams tūkstančių mirčių, be to, išliktų grėsmė, jog sveikatos sistema neatlaikys, radosi „antrasis scenarijus“. Jis mažai kuo besiskyrė nuo taikomų daugelyje šalių. Tik kad buvo pritaikytas kažkiek dienų vėliau. Kovo 21 d. (tądien Jungtinėje Karalystėje mirė 56 asmenys) alaus gėrovai su nuoskauda ir viltimi kėlė paskutiniuosius bokalus. Kiek iš jų pakeliui pasidalijo virusu – turbūt neišaiškės.
Kitos šalys (ir Lietuva). Ne tik Didžiojoje Britanijoje susiduriama su nenugalimu siekiu „būti kartu“, o nerimo ir netikrumo aplinkybėmis – ypač. Nieko nuostabaus, kad desperatiškai (kiekvienoj šaly vis šiek tiek kitaip) bandoma taikyti principą „taip, bet...“. Japonai, labai neblogai suvaldę viruso plitimą, dabar nerimsta dėl Tokijo olimpinių žaidynių. Juk netenkama milijonų atvykėlių JAU ŠIANDIEN, dar žaidynėms neprasidėjus. Va ir išlenda: masiniai žmonių srautai mūsų sąmonėje ir pasąmonėje vis dar tebėra „visuotinis gėris“. Bet gi reikia kaip nors suvaldyti emocijas ir bent kurį laiką nusiteikti ATVIRKŠČIAI: gėris – būti kartu kuo MAŽIAU…
Kas būdinga Lietuvai? Valdžios veiksmus turime galimybę stebėti nuolat.
Bet neuždrausi. Ispanijoje visur kur kuo griežčiausias karantinas, bet grožio salonus lankyti GALIMA. Prancūzijoje griežtų griežčiausias, bet knygynus lankyti galima. Ir REIKIA: kaip kitaip įveiksi monstriškąjį amazon.com! Olandijoje sunkia širdimi atsisakoma žolės rūkyklų, užtat dviračių salonai veikia pilnu tempu. Italija – NATO valstybė! – virusui valdyti pasikvietė Rusijos kariškius...
Kas būdinga Lietuvai? Valdžios veiksmus turime galimybę stebėti nuolat. Žiniasklaidoje pasigauta akcentuoti testų stygių. Beje, taip – ne tik Lietuvoj. Liūdnai paironizuosiu: turbūt mums, lietuviams, labai įsiėdė alkotesteriai. Tad naiviai įsivaizduojame, kad, rimtai panorėjusi, valdžia dabar visus pajėgtų aprūpinti koronatesteriais. Va tada mes jau žinosime, ir kiekvienas spręsime – sėsti ar nesėsti už vairo gir… atsiprašau… spręsime, ar laikytis griežtų karantino taisyklių. Juk tik vieną kartelį. Juk man LABAI reikia. Juk laisvoj šaly sprendžiu AŠ, o ne kokia nors ten valdžia, kurią bet kada galima ir pakeisti…
Taigi elgsena įvairiose šalyse pakankamai skirtinga. Net ir pavojaus akivaizdoje sunku įveikti savąjį ego. Per pastaruosius šimtą metų pasaulis išgyveno ne vieną pandemiją, mokslinių tyrimų jų analizei netrūksta. Kita vertus, mokslas negali ištirti visko pilnai. Tai ir šiandieninė statistika nėra absoliuti. O savitvardą ir sąmoningumą ugdyti savyje visada verta.
Prof. Liudas Mažylis yra Europos Parlamento narys, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys.
