Prieš asamblėjos atidarymo sesiją vyko komitetų ir darbo grupių posėdžiai, kuriuose daugiausia dėmesio buvo skiriama karo Ukrainoje poveikiui Rytų partnerystei, o darbotvarkėje dominavo regioninio saugumo, ekonominės integracijos, energetinio saugumo klausimai. Diskusijų metu, priimant rezoliucijas bei bendraujant su Moldovos valdžios, ES institucijų atstovais, įvairių valstybių diplomatais, tapo aiškesnė regiono eurointegracinė perspektyva, be kitko, ir pačios Moldovos politikos raidos būklė.
Visgi verta paminėti, kad Moldova – viena iš labiausiai Rusijos karo Ukrainoje politiškai ir ekonomiškai paveiktų valstybių Rytų Partnerystės regione. Pavyzdžiui, sieną kirtusių politinių pabėgėlių skaičius šiuo metu siekia 645 tūkst., o dabartiniu vertinimu šalyje yra beveik 100 tūkst. oficialiai registruotų pabėgėlių. Tačiau Moldovos nusiteikimas narystei ES čia yra labai ryškiai juntamas. Dabartinė Moldovos vadovybė įgyvendino daug demokratijos stiprinimo pokyčių.
Vertinant energetikos pokyčius, nereikia pamiršti, kad nuo sovietmečio Moldovoje (o ir kitose Rytų kaimynystės valstybėse) dujos ir šildymas šeimų ūkiams kainuodavo palyginti mažai. Tad Rusijos pradėtas energetinis šantažas iš pradžių sukėlė nemažą šoką. Gamtinės dujos, kurios prieš tai sudarė 56 proc. viso Moldovos energijos tiekimo, buvo 100 proc. importuojamos iš Rusijos per Ukrainą. Vis dėlto Moldovos vyriausybė susitvarkė su iššūkiais ir įvedė efektyvų kompensacijų mechanizmą. Pagaliau – pirmą kartą istorijoje – ši šalis nebėra priklausoma nuo Rusijos kaip vienintelio energijos tiekėjo.
Moldova – viena iš labiausiai Rusijos karo Ukrainoje politiškai ir ekonomiškai paveiktų valstybių Rytų Partnerystės regione.
Moldovos valdžia – panašiai kaip Lietuvoje prieš kažkiek laiko – drąsiai planuoja naujas energetikos išteklių tiekimo jungtis. Konstruktyviai kalbama ir apie atsinaujinančios energetikos ateitį. O valstybės raida kažkuo primena poros dešimtmečių Lietuvos praeitį. Sovietmečio paveldą (ir fizinį, ir mentalinį) pamažu, bet įtikinamai išstumia pažangi europeizacija. Kaip pas mus „ėjo“ skandinaviško kapitalo bankai, taip dabar į Moldovą atėjo lietuviško kapitalo bankas, ir, beje, yra pirmaujantis. Vargu ar daug pozityvo atneštų esamos padėties sugrėsminimas (o tokių simptomų viešojoje erdvėje kartais pastebime).
Geopolitiškai, Rusijai prarandant įtaką bei galią, nuolat minima potenciali fizinė Padniestrės grėsmė kuo toliau, tuo labiau eis į antrą planą. Tas pat pasakytina ir apie kitas, tarp jų hibridines, grėsmes.
Viena vertus, atrodo, kad šalyje vykstantys protestai neapsieina be Kremliaus įtakos. Tačiau kalbant bendrai, tai yra perdėtai sureikšminama. Keli šimtai moldavų jau buvo išgabenti atgal į namus po sausio 19 d. patriukšmavimo – visuotinai kalbama, kad kiekvienas gavo po 20 eurų už tą pasivažinėjimą... Dar nebūtinai jie yra promaskvietiški, bet va vis pinigas kišenėn! Viešojoje erdvėje kartais pernelyg sutirštinamos provokacijų grėsmės. Čia pabuvus neatrodo, kad daugelis Moldovos gyventojų joms pasiduotų. Valdžia stabili, proeuropietiška vyriausybė toliau tęsia darbus. Moldova stengiasi – galėtų paspartinti sprendimus ir ES institucijos.
Moldovos valdžia – panašiai kaip Lietuvoje prieš kažkiek laiko – drąsiai planuoja naujas energetikos išteklių tiekimo jungtis.
Žinoma, bendrija turi labai svarbų vaidmenį Moldovai formuojant ekonominį ir politinį saugumą. Per 2022 metus ES valstybių lyderiai turėjo rekordiškai didelį skaičių susitikimų su Moldovos Prezidentu M. Sandu, taip patikinant abipusius tikslus. Europos Parlamentas taip tęsia savo įsipareigojimus sprendžiant Moldovos integracijos į ES klausimus.
Pavyzdžiui, 2022 m. gegužės 5 d. Europos Parlamentas patvirtino Metinę ES ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimo įgyvendinimo ataskaitą. Raporte akcentuojamas struktūrinio bendradarbiavimo poreikis tarp Europos Parlamento narių ir Moldovos parlamento narių, konkrečiai – dėl reformų vykdymo ir stebėsenos. Taip pat svarbus akcentas buvo paminėtas dėl poreikio Europos Komisijos lygmeniu įsteigti Moldovos paramos grupę, kuri būtų sudaryta pagal Ukrainai sukurtos grupės pavyzdį ir teiktų būtiną techninę pagalbą reformoms remti.
Akivaizdu, kad Moldova vykdo reformas, po kurių ji virsta kuo tikriausia Europos dalimi.
Tačiau kalbant apie konkrečią, šiuo metu reikalingą paramą Moldovai, ES institucijos tęsia jau anksčiau pradėtas iniciatyvas. Pavyzdžiui, 2023 m. sausio 24 d. Komisija pasiūlė padidinti Moldovai teikiamą makrofinansinę pagalbą (MFP) iki 145 mln. eurų, taigi bendra 2023 m. šiai šaliai teikiamos MFP paramos suma sieks 295 mln. eurų. Kalbant apie energetinės naštos mažinimą, Komisija praeitą rudenį pateikė 200 mln. eurų vertės paketą energetiniam saugumui, iš kurių pusė būtų skiriama dotacijomis, o kita pusė – paskolomis. Šiuo žingsniu siekiama ne tik palengvinti naštą gyventojams, tačiau ir padėti diversifikuoti energijos rinką.
Prieš tai ES Moldovai skyrė dar 60 mln. eurų finansinę pagalbą – mazutą iš Rumunijos. ES delegacija Kišiniove sutelkė 5 mln. eurų, skirtus pažeidžiamiausioms grupėms, kurios labiausiai nukentėjo dėl energijos kainų augimo. Taip pat bendradarbiavimas su Moldova yra stiprinamas saugumo ir gynybos srityje. 2022 m. buvo inicijuotas ES ir Moldovos aukšto lygio politinis ir saugumo dialogas, siekiant stiprinti bendradarbiavimą vykdant bendrą saugumo ir gynybos politiką.
Akivaizdu, kad Moldova vykdo reformas, po kurių ji virsta kuo tikriausia Europos dalimi. Jau dabar bendrai 60 proc. Moldovos eksporto keliauja į ES valstybes. Palaipsniui ES rinka Moldovai taps dar svarbesnė, ypač kai išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvėje (DCFTA) bus įgyvendinti europiniai prekių standartai. Ši valstybė – tikrai reali kandidatė tapti dar viena sėkminga ES nare, o į iškylančias grėsmes ji reaguos operatyviai ir tinkamai.
