Pagrindiniai iššūkiai: biudžeto dydis, grynas dylas („Green deal“) ir „Brexit“
Jau ketvirtadienį visi ES valstybių ar vyriausybių vadovai, Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis ir Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sės prie bendro stalo bei bandys dalinti milijardų eurų vertės pyragą. Tačiau teks apsispręsti ne tik dėl to, kam atiteks koks gabalas, bet ir dėl bendro biudžeto dydžio. 2018 m. pirminis Komisijos siūlymas buvo 1134,6 mlrd. Eur – 1,11 proc. nuo visų ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Palyginimui, 2014–2020 m. Daugiametę finansinę programą sudarė 1082,3 mlrd. Eur (1,16 proc. nuo ES BNP). Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusi Suomija praėjusių metų pabaigoje pasiūlė galimą ES biudžetą – 1087 mlrd. Eur (1,07 proc. nuo ES BNP). Nei vienas siūlymas neatitinka Europos Parlamento pozicijų – Parlamentas nori, kad programa būtų sudaryta iš 1324,1 mlrd. Eur (1,30 proc. nuo ES BNP).
Skamba painiai, sakote? Viskas tampa dar sudėtingiau, kai pradedame galvoti apie svarbiausius šios ES kadencijos iššūkius bei naujoves. 2019 m. gruodį Europos Komisija pristatė garsųjį ir ambicingąjį Europos žaliąjį kursą, kuriuo bus siekiama anglies dioksido emisijų mažinimo (iki 2030 m.!) bei klimato neutralizacijos Europos žemyne (iki 2050 m.!). Ir šioje vietoje norisi paironizuoti, kad būtų suvokiamas iššūkių rimtumas. Žaliojo kurso angliškas pavadinimas „European green deal“ tampa grynu dylu ES Daugiametės finansinės programos kontekste. Vienas iš Žaliojo kurso planų – perorientuoti pramonę į šiuolaikines švarias ir nekenksmingas technologijas, įvedant Teisingos pertvarkos mechanizmą (angl. „Just Transition Fund“), kuris kainuos 7,5 mlrd. Ši suma kol kas nėra įtraukta į aukščiau įvardintas sumas. Ką tai reiškia? Labai paprasta – norint įgyvendinti naujus siekius, teks atsisakyti tam tikrų senų įpročių, kitaip tariant – mažinti finansavimą kitoms dabartinėms ES prioritetinėms sritims. Visgi, EP tokiai situacijai nepritaria.
Diskusijos tarp ES institucijų vyksta ir toliau, nes Komisijos ir Tarybos pasiūlymuose norima sumažinti finansavimą sanglaudai, žemės ūkiui, kai tuo tarpu Parlamentas aiškiai laikosi savo pozicijos dėl siekio ir toliau šias sritis išlaikyti tame pačiame lygmenyje. Ir tenka paminėti, kad tikrai ne visos ES valstybės nori didinti biudžetą, o 17 valstybių ir toliau tikisi ES paramos socialinei, ekonominei ir teritorinei sanglaudai bei žemės ūkiui.
Po „Brexit“ mažėja ne tik ES BVP – iš ES pasitraukė viena svarbiausių valstybių donorių, kurios indėlis į sąjungos biudžetą buvo vienas didžiausių. Nors ir išreikšta siūlymų po „Brexit“ mažinti likusių 27 narių bendrą biudžetą, tačiau laukia dideli iššūkiai: Žaliasis kursas, skaitmeninimas ir ES ekonomikos augimas. Visos šios sritys itin siejasi, bet kartu pareikalaus ir nemenkų finansinių iššūkių.
Lietuvos pozicija ir prioritetai
Kalbant apie Komisijos ir Suomijos pirmininkavimo Tarybai metu siūlytus biudžetus, reikia pastebėti, kad juose numatomas sanglaudos politikos lėšų Lietuvai mažinimas. 2018 m. Komisijos siūlyme Lietuvai numatyta parama yra net 24 proc. mažesnė nei per praėjusį laikotarpį, o Suomija numatė dar mažiau – minus 27 proc.
Norint įgyvendinti naujus siekius, teks atsisakyti tam tikrų senų įpročių, kitaip tariant – mažinti finansavimą kitoms dabartinėms ES prioritetinėms sritims.
Taip, reikia pastebėti, kad Lietuvos, kaip sanglaudos valstybės, lygis tikrai auga ir tam tikri miestai jau siekia ES vidurkį. Štai Komisijos duomenimis, BVP Vilniaus regione siekia net 112 proc. ES vidurkio. Bet, žinote, čia tas pats, kaip patį Vilnių suvokti tarsi visą mūsų šalį ar numatyti rinkimų rezultatus, kreipiant dėmesį tik į reakcijas „Facebook“ tinkle. Situacija yra kur kas sudėtingesnė, tai akcentuoja ir mūsų Prezidentūra. Šio mėnesio pradžioje, kalbėdamas apie ES paramą, Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas ekonomikos ir socialiniais klausimais Simonas Krėpšta minėjo ir kitus Komisijos rodiklius – likusioje Lietuvoje tas pats BVP, tenkantis vienam gyventojui, siekia 65 proc. ES vidurkio. Tai skaičiai, kurie atspindi didžiulę regionų socialinę ir ekonominę atskirtį. Kaip gydyti šią vieną didžiausių mūsų valstybės žaizdų? Vienas iš ilgalaikio poveikio vaistų – tolimesnės tikslingos ES investicijos.
Praeitą savaitę Prezidentas G.Nausėda susitiko su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charlesu Micheliu, su kuriuo jis aptarė Lietuvos poziciją dėl Daugiametės finansinės programos. Sprendžiant iš Prezidento komentarų po vizito, panašu, kad pokalbis pavyko – tai nuteikia pozityviai. Neblogai patys žinome Lietuvos prioritetus – kartojame, kad tiesioginės žemės ūkio išmokos turi būti suvienodintos su ES vidurkiu. Žinoma, buvo išreikšta pozicija dėl sanglaudos politikos finansavimo, kuris ypač svarbus investicijoms į regionus, jų augimui. Džiugu, kad buvo pristatyta ir Lietuvos pozicija dėl ES strateginės darbotvarkės: klimato kaitos, inovacijų, akcentuojant mūsų šalies pasirengimą ir norą prisidėti. Taip pat kartu suvokiant, kad tai nėra tik kažkieno strategija, o mūsų visų bendras tikslas, svarbus kiekvienai ES valstybei. Gi numatomas ilgalaikis ES biudžetas nėra tik apie valstybių rėmimą – kartu tai siekis įgyvendinti ir globalius tikslus. Gerai, kad į galimybę prisidėti prie ES ateities strateginių tikslų žvelgta iš Lietuvos perspektyvos. Be jau minėtų klausimų, Prezidentas ir Charles Michel aptarė vienos didžiausių mokslinių tyrimų ir inovacijų programų „Europos horizontas“ lėšų skirstymą, ES įsipareigojimus dėl Ignalinos AE uždarymo finansavimo, Kaliningrado tranzito schemos efektyvumą, sienų apsaugą, Europos kaimynystę.
Žinoma, tenka susitaikyti su faktu, kad šalies augimas tikrai turės įtakos ES biudžeto skirstyme, bet kartu tikimės, kad vasario 20 d., pyrago dalybų metu, jei jau teks ir nors kiek mažesnis gabalėlis – svarbu, kad jo pakaktų prioritetinėms mūsų šalies sritims.
EP ramybės nuotaikų nesama
Štai Europos Parlamento pirmininkas David Sassoli aną savaitę, po diskusijų Parlamente dėl ES Daugiametės finansinės programos, savo pranešime spaudai perspėjo valstybių vyriausybes, kad EP nepalaikys jokio susitarimo, kuriuo nutraukiamos pagrindinės programos, kuriomis europiečiai remiasi jau dabar. Kaip žinia, EP vasario 20 d. Taryboje priimtam sprendimui gali tik pritarti arba ne, tačiau jau nuo dabar siunčia signalus ir daro spaudimą, siekdamas, kad biudžetas kuo geriau atlieptų Europos – taigi ir Lietuvos – reikmėms.
D.Sassoli nepritaria dabartiniams Komisijos ir Tarybos parengtiems biudžeto siūlymams, kur norima sumažinti finansavimą sanglaudai, žemės ūkiui, gynybai, infrastruktūrai, kosmoso programoms. Pasak Parlamento pirmininko, tai nėra tik abstraktūs skaičiai – jie turi realių padarinių visų europiečių gyvenimui ir kviečia pamąstyti apie tokių sėkmingų programų kaip „Erasmus+“ ar priemonių, skirtų apsaugoti mūsų sienas, mažinimą bei kaip tai paveiktų sėkmingą ES narių vystymąsi.
Tuo pačiu Parlamento pirmininkas atkreipia dėmesį, kad, norint tapti pirmuoju klimato požiūriu neutraliu žemynu, reikia precedento neturinčių pokyčių mūsų ekonomikoje ir visuomenėje. D.Sassoli akcentuoja būtinybę užtikrinti, kad nebūtų pamiršti darbuotojai ir visi tie, kuriems šie pokyčiai daro didžiausią įtaką. Kalbant apie Žaliąjį kursą, EP Pirmininkas skatina sustiprinti ir patį Teisingos pertvarkos mechanizmo laikotarpio pasiūlymą. Sutinku su D.Sassoli, nes negalime leisti, kad kova su klimato kaita lemtų dar didesnę nelygybę tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje. ES, susidūrusi su iššūkiais, turi būti itin budri ir tikslingai apgalvoti visas investicijas. Juolab kai prie bendro pyrago kepimo nebeprisideda Jungtinė Karalystė.
Žinoma, tenka susitaikyti su faktu, kad šalies augimas tikrai turės įtakos ES biudžeto skirstyme.
Taigi, Europos Parlamento pozicija yra labai aiški – skatina ne tik nemažinti dabartinių finansuojamų sričių, bet kartu ir didinti patį ES biudžetą, nes jo reiks numatytų ambicingų tikslų įgyvendinimui. EP pirmininkas kelia klausimą apie ES nuosavus išteklius ir primena, kad biudžetas turi būti tvarus.
Be abejonės, visos šios mintys skatina ES nares ir Europos Vadovų Tarybą susimąstyti, kad biudžetas turi aprėpti ne tik atskirų valstybių norus bei prioritetus, bet kartu turime spręsti ir globalius iššūkius. Todėl dar didesnės investicijos į ateitį yra būtinos, tam, kad ES neprarastų savo pozicijų geopolitikoje ar pasaulio ekonomikos, darnaus vystymo ir kt. veiklos srityse.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Ch.Michelis praėjusį penktadienį paskelbė „išvadų projektą“ dėl 2021–2027 m. biudžeto ir nuosavų ES išteklių pertvarkos. Čia galima pastebėti, kad jame numatomas biudžeto lygis nuo BNP neatitinka nei Parlamento, nei Komisijos siūlymų. Sanglaudos politikos fondo apkarpymas siekia net 46,3 proc.!. Taip pat biudžeto mažinimas Tarybos projekte neaplenkia ir žemės ūkio, kuriam numatoma net minus 14 proc., kas yra visiškai nepriimtina. Šioje vietoje aiškiai palaikau Parlameno poziciją, kad negalime nusileisti ir svarbu siekti išlaikyti realų finansavimo lygį biudžete.
Dabartiniame Tarybos parengtame projekte aiškiai matoma, jog ženkliai mažinamos gynybos, „Erasmus+“, vieningos rinkos ir kitos programos. Štai ir galime pastebėti, kad 7,5 mlrd. Eur, kurie reikalingi Teisingam pertvarkos mechanizmui, renkami sumažinant įvairias ES veiklos sritis. Tai prieštarauja tvirtai EP pozicijai, kad nauji prioritetai turėtų būti finansuojami iš naujų lėšų. Vis dėlto Parlamentas siekia įpareigojančio kurso įvesti papildomus nuosavus išteklius. Nepaisant EP norų, penkioms valstybėms narėms siūloma palikti vienkartines pataisas („nuolaidas“), kurios leistų turtingosioms ES valstybėms susigrąžinti savo įmokas į biudžetą. Kartoju, kad prieš rytoj vyksiantį specialų Tarybos susitikimą Europos Parlamentas turėtų būti vieningas ir tvirtai pareikšti savo nepasitenkinimą bei nusivylimą dėl prezidento Ch.Michelio pasiūlymo, nes kitu atveju gali kilti rizika dėl ES veiklos kritinės svarbos srityse.
Laukiant labai nuožmių derybų tarp valstybių narių svarbu, kad EP tvirtai laikytųsi ir gintų savo poziciją. Tik taip ES valstybių vadovai ketvirtadienį gali išgirsti mūsų balsą. Būtent – EP turi laikytis principingai ir viešai pareikšti, kad yra nusivylęs Ch.Michelio siūlymu. Turime informuoti visuomenę apie dabartinį Tarybos pasiūlymą, kuris paveiks ES gebėjimą įgyvendinti savo politiką ir vykdyti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus. Aš jau nekalbu apie investicijas į ateitį: nuo mokslinių tyrimų iki skaitmeninimo inovacijų ir kt.
Aš, kaip EP narys, kuris irgi turės balsuoti dėl Daugiametės finansinės perspektyvos, manau, kad aukščiau išsakytais klausimais įvairių EP atstovų nuomonė yra pagrįsta. ES, ir jos atskirų valstybių narių per artimiausius septynerius metus laukia daugybė iššūkių, kuriuos, akivaizdu, kur kas efektyviau galima įveikti sutelktai. Visoms toms pastangoms būtinas europinio lygio finansavimas. Parlamentas tikrai neketina keisti savo pozicijos, tad kartu su kitais EP nariais viliuosi, jog rytoj, vasario 20 d., išgirsim pozityvią žinią. Neabejoju, kad susitarimas turi įvykti, nes „daugiau laiko“ suteiktų tik didesnę erdvę politikavimui ar įvairioms abejonėms.
Liudas Mažylis yra Europos Parlamento narys.
