Ar prieš porą savaičių galėjome įsivaizduoti, kad Rusijos agresija Ukrainoje taip suvienys Europą ir pasaulį? Kad pagaliau bus priimtos tikros sankcijos (nors šiandien – jau nepakankamos)? Ar prasidėjus Rusijos nuožmiam puolimui kas nors galėjo patikėti, kad per savaitę Rusijai pavyks užimti tik vieną miestą?
Niekas turbūt netikėjo, kad Putinas imsis branduolinio terorizmo ir įsakys atakuoti didžiausią Europoje Zaporožios branduolinę jėgainę. Bet štai... Ir kažin, ar kam nors iš atsakingų politinio ir gynybinio lauko veikėjų dar reikia aiškinti, kad Ukrainai būtinas efektyvus oro gynybos sustiprinimas. Tai reikėtų padaryti dar iki susirenkant JT saugumo tarybai. Neskraidymo zonos paskelbimas šiandien dar atrodo nerealus, bet kas žino, kaip bus rytoj...
Vis pasigirsta priekaištų NATO dėl neveiklumo, tačiau ko vertas būtų galingiausias pasaulio gynybinis aljansas, jei ant kiekvieno kampo trimituotų apie konkrečius savo planus? Jokių oficialių pareiškimų nei pažadų. Dabar tikrai metas veikti. Pavyzdžiui, apie Mosado planus paprastai tampa žinoma tik po to, kai jie įgyvendinami...
Man atrodo, Putinas su savo „ereliais“, atakuodami Zaporožios atominę, ir vėl apsiskaičiavo. Šios atakos pasekmės reiškia, kad ir oficialus Krymo pripažinimas Rusijai, nekalbant apie apsišaukėlių respublikas, jau slysta iš rankų, o visiškas naftos ir dujų embargas darosi kaip niekad realus. Ir tai – ne stebuklas.
Stebuklas būtų, jei rusų tauta išsiblaivytų. Daug buvo kalbama apie smegenų plovimą. Manau, terminas netikslus. Kalbėti reikia apie ilgalaikį smegenų nuodijimą melu ir alkoholiu. Baisus kokteilis, ir pagirios nuo jo tikriausiai bus sunkios ir ilgos...
Užtat tikras stebuklas, kad ukrainiečiai randa savyje jėgų žmoniškai elgtis su nelaisvėn patekusiais rusų kariais ir suteikia jiems galimybę pranešti šeimoms apie save. Kiekvienas toks skambutis ar žinutė yra bomba, prasklaidanti dezinformacijos rūką. Jos poveikis pranoksta visus bandymus komunikuoti socialiniuose tinkluose ir prasimušti su tikra informacija apie tai, kas vyksta Ukrainoje. Jau pasiekia žinios apie samdinių atsisakymus dalyvauti „spec. operacijoje“, o šauktiniai, sulaukę draugų iš Ukrainos žinučių tikriausiai neskubės prisistatyti į vojenkomatus...
Dabar socialiniuose tinkluose pilna pasiteisinimų, girdi, ką mes galime daryti, bet koks protestas prieš karą reiškia mažiausiai penkiolika parų areštinėje ir išmetimą iš darbo. Ar tikrai rusai dar tiki, kad to atlyginimo rubliais užteks iki kitos algos? O gal verta apskritai neiti į darbą? Juk uždarbis akyse virsta niekuo? O jūsų tylėjimas virsta vis naujomis aukomis ir humanitarine katastrofa. Nuo sankcijų nukentės niekuo dėti rusai? O ukrainiečių moterys ir vaikai, žūstantys nuo rusiškų bombų kuo nors kalti? Ar siekti laisvės ir prisiimti atsakomybę už savo šalį yra kažkas, už ką reikėtų bausti? Truputį pasėdėti daboklėje dėl teisybės – ne gėda, gėda nebūt pasėdėjus tokioje šalyje, kokia dabar tapo Rusija.
Nežiūrint vis stiprinamų represijų, tūkstančiai Rusijos mokslininkų kreipėsi į Putiną atviru laišku. Visų represuoti jau nepavyks.
Bet milijonų apkvailintų rusų prablaivėjimo stebuklas vis dar mažiausiai tikėtinas iš visų galimų. Bent jau kol kas. Apsukresni Rusijos „elito“ atstovai jau bėga iš skęstančio laivo, ieškodami prieglobsčio artimuosiuose rytuose ar bent jau Gruzijoje. Pagirias kentėti teks tiems, kurie tokių galimybių neturi.
O Ukrainiečių kova už laisvę tiesiog negali būti pralaimėta.
O Ukrainiečių kova už laisvę tiesiog negali būti pralaimėta. Tai , kad rusai bus priversti pasitraukti, paprastais ar stebuklingais būdais, – vis mažiau kam kelia abejonių. O tada reikės atstatyti viską, ką nuprotėję Kremliaus vadeivos ir jiems nepasipriešinę kariškiai sugriovė. ES užteks ir to simbolinio žingsnio – suteikti Ukrainai narės kandidatės statusą, nes Ukrainos atstatymui bus visiškai natūralu panaudoti įšaldytus Rusijos centrinio banko rezervus bei konfiskuotą oligarchų turtą. Ukraina atsikels ir per trumpą laiką pasieks visateisę narystę ES pagal visus galiojančius narystės reikalavimus.
O Rusija gaus atsisveikinti su supervalstybės statusu ilgam, net jeigu Putinas liks gyvas ir dar kurį laiką kontroliuos jėgos struktūras, terorizuojančias dabar padoresnius rusus, kurie nenori karo.