Todėl visur – tiek įmonės interneto svetainės naujienų skiltyje, tiek privataus asmens informacijoje, tarkim, „Facebook“ socialinio tinklo paskyroje, tiek ir žiniasklaidai kažką rašant apie reikšmingas aktualijas turės būti atitinkami įspėjamieji įrašai.
Kodėl?
Nes įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad „pranešimu žiniasklaidai“ laikytume iš esmės visus „parengtus informacinius pranešimus“. Kas yra „informacinis pranešimas“ – tai žinia, kuri turi kažkokią informaciją savyje, joje pateikiama tam tikros aplinkybės. Taigi, tokiu turime laikyti ir kvietimą į rajono rudens derliaus šventę, ir informaciją apie įžymybės išbandytą naują pramogą, ir net profesionalaus žurnalisto savo iniciatyva parengtą straipsnį apie kokią nors nacionalinę problemą, jeigu ją paskatino (arba buvo panaudota suteikta informacija), pavyzdžiui, kokios nors profesinės sąjungos veikla.
Problema kyla dėl to, jog visi pranešimai žiniasklaidai, nepaisant jų kilmės ir aplinkybių, užguls sunkia nauja pareiga (pagal naują projektą pakoreguota 39 straipsnio 12 dalis) visoms visuomenės informavimo priemonėms. Jeigu tik konkrečioje priemonėje skelbiamas toks turinys (anksčiau paminėtas „pranešimas žiniasklaidai“), tai ji turės jį privalomai (!) pažymėti kaip „Pranešimas žiniasklaidai“ (kai už skelbimą neatlyginama) arba „Reklama“ (kai už skelbimą atlyginama).
O kas yra „visuomenės informavimo priemonė“? Dabar galiojantis įstatymas 2 straipsnio 82 punkte numato, kad tai „laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Pagal šį įstatymą visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai“.
Tuo metu „informacinės visuomenės informavimo priemonės“, supaprastinus, yra visi elektroniniai kanalai, pasiekiami internetu ar nuotoliniu būdu.
Kitaip tariant, visų šių priemonių savininkai, skelbdami tuos naujuosius „pranešimus žiniasklaidai“ privalės visada aiškiai juos žymėti „Pranešimas žiniasklaidai“ arba „Reklama“.
O jeigu ne – galės sulaukti valstybės institucijų sankcijų (baudų) už netinkamą informacijos žymėjimą, o sudėtingesniais atvejais ir pripažinti skleidžiantys paslėptą komercinę reklamą su visomis to pasekmėmis.
Todėl jeigu įmonė savo interneto svetainėje to nepažymės, jeigu įžymybė, kokiam nors „Instagram“ reklamuodama sporto klubą nepažymės, jeigu profesionalūs žurnalistai prie kone kiekvieno savo straipsnio nepažymės, kad naudojosi kažkieno informacija – visa tai bus įstatymo pažeidimai ir galės būti baudžiami. O juk norinčių parašyti skundą konkurentų visada atsiras.
