Posėdžio metu Lošimų priežiūros tarnybos vardu viešai kalbėjęs vyr. specialistas Oleg Mackevič, sakė: „[..] Kartais girdisi iš verslo, kad vieni lošimai yra įtraukūs, kiti mažiau įtraukūs, vieni rizikingi, mažiau rizikingi. Visi be išimties lošimai kelia riziką. Čia ir tuo pačiu galima būtų pacituoti 2024 metų skandinavų darytus tyrimus.
Kaip tik vasario mėnesį išėjo Europos visuomenės sveikatos tyrimų žurnale, kad aukšta rizika ypatingai pasižymi ir antžeminės, reiškias, lošimai antžeminiuose automatų salonuose, t.y. elektroninės lošimo mašinos. Taip pat ir visi be išimties online lošimai, įskaitant ir internetu lošiamas lažybas, įskaitant ir visus be išimties kazino, taip vadinamus, lošimus. Tai va, mano galva, tokia yra situacija“.
Tai yra manipuliacija mokslo duomenimis. Ir ją vykdo oficialiai valstybės vardu kalbanti įstaiga.
LPT darbuotojas Oleg Mackevič savo atsakymais tyčia ar per nesuvokimą manipuliavo ir apgaudinėjo Seimo narius. Atseit cituodamas akademiniame žurnale „European Journal of Public Health“ šių metų vasario mėnesio numeryje paskelbtą mokslininkų Virve Marionneau, Søren Kristiansen ir Håkan Wall paskeltą straipsnį „Harmful types of gambling: changes and emerging trends in longitudinal helpline data“, jis padarė net kelias klaidas.
Pirma, Oleg Mackevič teigė, jog „[..] aukšta rizika ypatingai pasižymi ir antžeminės [..]“. Tai netiesa, nes posėdyje diskutuojama buvo apie lietuvišką „B kategoriją“, kurios analogas tyrime „Land-based EGM outside of a casino“ kaip tik išsiskiria iš kitų lošimo rūšių mažais rizikos rodikliais. Iš esmės visose nagrinėtose valstybėse šių įrenginių rizikos mastas sutapo ar net buvo mažesnis už atitinkamus loterijų rodiklius.
Antra, Oleg Mackevič teigė, jog straipsnyje ši kategorija lygintina su lietuviška „B kategorija“: „[..] Vadinasi, lošimai antžeminiuose automatų salonuose [..]“, tačiau taip nėra. Dėl paprastos priežasties, kad straipsnyje analizuota Danijos, Švedijos ir Suomijos patirtis, kur didesnė dalis tokio pavyzdžio lošimo automatų veikia ne „automatų salonuose“, o pavieniui, kavinėse, restoranuose, kitose viešos prieigos erdvėse.
Svarbiau, kad paskelbtos publikacijos išvadose kalbama apie skirtingų lošimo rūšių sukeliamų problemų vartotojams dinamiką. Tačiau (kaip netikėta!) būtent šioje publikacijoje ir nagrinėjama radikaliai skirtinga situacija trijose Skandinavijos šalyse, skirtingas pandemijos ribojimų poveikis lošimų rūšims, skirtingos vartotojų reakcijos į įvairius reguliavimo sprendimus, skirtingas atskirų lošimo rūšių socialinės rizikos ir žalos mastas.
Mokslininkai savo straipsnyje akcentuoja (išversta į lietuvių kalbą ir paryškinta autoriaus): „[..] Šiame straipsnyje nagrinėtos azartinių lošimų produktų kategorijų tendencijos ir pokyčiai, kurie yra susiję su žalomis, remiantis longitudiniais lošėjų pagalbos linijų duomenimis.
Palyginamieji Danijos, Suomijos ir Švedijos duomenys parodė kai kurias bendras tendencijas Šiaurės šalyse. Nuotoliniai kazino lošimai, įskaitant nuotolinius elektroninius lošimo aparatus (angl. EGM, electronic gaming machines), tapo pagrindine lošimo rūšimi, apie kurią praneša į lošimo pagalbos linijas besikreipiantys žmonės Šiaurės šalyse [..]“.
Jeigu tokią išvadą LPT „specialistai“ sugeba išaiškinti kaip „visi vienodai rizikingi“, tai kyla retorinis klausimas – kokio lygio profesionalai valstybės vardu valdo ir prižiūri Lietuvoje azartinius lošimus ir loterijas?
Vos prieš savaitę, birželio 5 dieną, Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo Nutarime Nr. 432 konstatavo, kad lošimo rūšys skiriasi savo azartiškumu ir pavojingumu visuomenei. Nutarimo 1.1 punkte rašoma: „[..] atsižvelgiant į tai, kad lažybų azartiškumas mažesnis, t. y. laiko tarpas tarp atlikto statymo ir rezultato yra ilgesnis nei kitų lošimų metu, įvertinti galimybę leisti skelbti lažybų reklamą ir informaciją apie lažybas [..]“. Taigi, Vyriausybė dabar svarstomam universaliam lošimų reklamos draudimui siūlo daryti išimtį lažyboms – vienai iš lošimo rūšių – kurios azartiškumas ir, kartu, socialinė rizika yra mažesnė.
Dar įdomiau, kad Finansų ministerija, kuriai ir pavaldi Lošimų priežiūros tarnyba, šių metų gegužės 30 dieną per tą pačią Vyriausybę registravo Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektą Nr.XIVP-3843, kuriuo siūlo kaip rizikos mažinimo priemones – maksimalios statymo sumos, lošimo laiko ir kitus ribojimus.
Tuo Finansų ministerija bene pirmą kartą per daugiau nei 20 metų viešai pripažino, ką brandžių Vakarų Europos valstybių praktika rodė visą laiką – kad lošėjų išlaidoms įtaką daro (a) didžiausias statymo dydis, (b) vieno lošimo trumpiausia ciklo trukmė, o azarto pojūčiui (c) didžiausio laimėjimo dydis bei kaupiamasis laimėjimo fondas.
Kodėl tam prieštarauja Lošimų priežiūros tarnybos specialisto Oleg Mackevič pasisakymui Seime? Kodėl Vyriausybė ir Finansų ministerijai tiesiogiai pavaldi įstaiga viešai gina visiškai priešingas pozicijas? Kodėl vienur teigiama, kad lošimo rūšys savo socialine rizika skiriasi, o kitur – viešame posėdyje – Seime tautos atstovai atvirai klaidinami?
Kokiu pagrindu tokias manipuliacijas gali skleisti žmonės, pristatomi kaip valstybės ekspertai? Ar už tokias savo pavaldinių klaidas asmeninę atsakomybę prisiims posėdyje taip pat dalyvavęs ir specialistui pasisakyti leidęs (ir jo nestabdęs) LPT direktorius Virginijus Daukšys?
Ir jau svarbiausias klausimas – ar tautos atstovai Seime suvokia, kad jiems tokie „specialistai“ į akis pučia miglą ir atvirai manipuliuoja jų baimėmis bei įsigilinimo stoka?
Su originalia (anglų kalba, atvira prieiga) skandinavų mokslininkų publikacija galite susipažinti čia.
LPT specialisto Oleg Mackevič pasisakymas Seimo BFK posėdyje nuo 1:43:05.
