Šeimos finansinis elgesys, kai pinigai buvo imami kitoms paskoloms padengti – nepateisinamas. Kita vertus, visose srityse pasitaiko piliečių, kuriems nesiseka laikytis prisiimtų įsipareigojimų.
Tenka apgailestauti, kad tokių atvejų pasitaiko ir tai nėra vien smulkiųjų kreditų bendrovių bėda, kaip bandoma įteigti. Lietuvos banko duomenimis, įmokas už būsto paskolą vėluoja mokėti 7 proc., o už bankų vartojimo kreditus – 15 proc. klientų. Net ir šioje istorijoje bėdos prasidėjo nuo banko paskolos, kurios grąžinti iš savo pajamų šeima nepajėgė.
Smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovės suinteresuotos, kad tokių klientų būtų kuo mažiau, nes kiekvienas nemokus klientas kainuoja kelių ar net keliolikos klientų atneštas pajamas.
Smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovės suinteresuotos, kad tokių klientų būtų kuo mažiau, nes kiekvienas nemokus klientas kainuoja kelių ar net keliolikos klientų atneštas pajamas.
Vis dėlto, kad ir kokia liūdna būtų ši istorija, daugelis žmonių su savo finansiniais įsipareigojimais susitvarko sėkmingai. Klausimas, ką būtų dariusi ši šeima, negalėdama pasiskolinti pinigų gydymui, neturėdama jokio savo turto ir tėvų palaikymo?
Atims finansinę pusiausvyrą?
Maždaug pusė lietuvių gyvena nuo algos iki algos ir net nedidelės netikėtos išlaidos – liga, buitinės technikos gedimas, juos išmuša iš vėžių. Ar dėl kelių tokių istorijų turėtume atimti jiems galimybę atkurti savo finansinę pusiausvyrą?
Vargu ar jie sumažins tokių atvejų, kaip šis, nes ne kredito kaina ir net ne asmens pajamų dydis lemia, ar kreditas bus grąžintas. Tai lemia vartotojo atsakomybės pojūtis ir pasekmių neišvengiamumas.
Būtent tai siekia padaryti Lietuvos bankas, siūlydamas ženkliai sumažinti bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN) ir kitus griežtus apribojimus. Vargu ar jie sumažins tokių atvejų, kaip šis, nes ne kredito kaina ir net ne asmens pajamų dydis lemia, ar kreditas bus grąžintas. Tai lemia vartotojo atsakomybės pojūtis ir pasekmių neišvengiamumas.
Tačiau reguliuotojai elgiasi atvirkščiai. Užuot priėmus sprendimus, skatinančius gyventojus sąmoningai priimti sprendimus ir suvokti atsakomybę už įsipareigojimus bei jų nesilaikymo pasekmes, visa atsakomybė perkeliama paslaugų teikėjams.
Prekybos centras prekių neįsiūlo, o kreditų reklama?
Dažnai girdime, kad kreditų teikėjai užnėrė kilpą, įtaigi reklama įsiūlė pinigus. Besipiktinančių, kad prekybos centras pardavė nereikalingą prekę ar per televiziją pernelyg įkyriai peršami skalbimo milteliai – kur kas mažiau.
Kaimyninėje Latvijoje uždrausta kreditus teikti naktimis, o grąžinama suma negali daugiau nei dvigubai viršyti paskolintos sumos įskaitant visas palūkanas, baudas ar delspinigius.
Sutinkame, kad vartotojus reikia apsaugoti nuo priklausomybių ir neatsakingų sprendimų, priimtų neblaivia galva. Turėtume palikti ir šansą tiems, kuriems įsipareigojimų laikytis nepavyko. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia.
Kaimyninėje Latvijoje uždrausta kreditus teikti naktimis, o grąžinama suma negali daugiau nei dvigubai viršyti paskolintos sumos įskaitant visas palūkanas, baudas ar delspinigius. Pinigų naktį iš tiesų nereikia būtiniausiems poreikiams, o nesugebant grąžinti kredito situacija netaps tokia beviltiška. Šių priemonių Lietuvoje iš esmės užtektų išspręsti esmines kreditavimo rinkos problemas neatimant galimybės iš gyventojų pasiskolinti.
Liutauras Valickas yra Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos vadovas
