Nors Andriaus Kubiliaus Vyriausybės padėtis nepavydėtina, tačiau pakako energetikos ministrui Arvydui Sekmokui pasakyti, ką jis mano apie „Leo LT“, keliems Seimo nariams parengti projektą, siūlantį panaikinti nacionalinį investuotoją, Vytautui Landsbergiui ir jo vadovaujamam partijos Politikos komitetui paremti šį projektą, – ir liūtas virto jaukiai murkiančiu katinu. Dar yra Lietuvoje drąsių vyrų, kurie nedreba prieš grėsmingai riaumojančius plėšrūnus.
„Leo LT“ pirmiausia buvo politinis projektas, galėjęs krašto raidą pakreipti putiniškosios „energetinės demokratijos“ linkme, kai energetikos monstras „Gazprom“, vykdomoji valdžia (prezidentas ir Vyriausybė), specialiosios tarnybos ir kontroliuojama žiniasklaida sudaro vieną geležinį kumštį.
Ir nors buvo bandoma pajuokti ministro A.Sekmoko klausimą dėl užsienio specialiųjų tarnybų įtakos kuriant „Leo LT“, tačiau iš tikro komiškas buvo bandymas iškvosti iš Pavelo Malakausko, ar Valstybės saugumo departamentas (VSD) įspėjo tuomečius valstybės vadovus dėl „Leo LT“ keliamų pavojų. Kaip jis galėjo įspėti, jeigu VSD buvo sudedamoji šio projekto dalis. Pakako buvusiai „Lietuvos energijos“ vadovybei baikščiai pasipriešinti įžūliai suktybei – jos turto dirbtiniam sumažinimui ir Vakarų skirstomųjų tinklų padidinimui, – bemat į žiniasklaidą buvo išmesta sena VSD Kauno skyriaus pažyma apie Lietuvos energetikos šulų nuodėmes.
Klaida buvo vadinti „Leo LT“ vien energetikos monopolija, kaip ir vien pinigais įvertinti nacionalinio investuotojo išardymo nuostolius. „Leo LT“ pirmiausia buvo politinis projektas, galėjęs krašto raidą pakreipti putiniškosios „energetinės demokratijos“ linkme, kai energetikos monstras „Gazprom“, vykdomoji valdžia (prezidentas ir Vyriausybė), specialiosios tarnybos ir kontroliuojama žiniasklaida sudaro vieną geležinį kumštį.
Bene pirmąkart energetikos ir politikos priklausomybė Lietuvoje atsiskleidė, kai ankstesnių rinkimų nugalėtojos Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas pabandė Seime prastumti Gamtinių dujų įstatymo pataisas, reguliuojančias dujų (ir šildymo) kainas – sugriovė valdančiąją koaliciją ir prarado ministro postą. Manau, ir nūnai A.Kubilius turi būti pasirengęs: naujasis Arūno Valinsko ir Artūro Zuoko duetas iššaus tada, kai bus paliesti „Rubicon“ bei kitų šilumininkų ir dujų tarpininkų interesai – pradėtos pagaliau ir Lietuvoje kontroliuoti dujų ir šilumos kainos.
Tai, ką Lietuvos politiniame gyvenime buvo pradėję „Rubicon“ ir „Dujotekana“, „Leo LT“ pakėlė į kur kas aukštesnį – sisteminį – lygį. Ši grėsminga politinės ir ekonominės galios koncentracija ir valdžios centro persislinkimas vyko paraleliai silpninant Seimą – sutelktomis prezidentūros, Konstitucinio Teismo ir teismų, VSD, tarpais ir Generalinės prokuratūros pastangomis (sužlugdyta Vytauto Pociūno nužudymo byla, neįvykdyta Seimo rezoliucija dėl situacijos VSD). Seimo negalėjo stiprinti ir tai, kad jo vadovais lyg tyčia renkami žmonės, neturintys stipraus politinio užnugario ir visuomenės paramos (Artūras Paulauskas, Viktoras Muntianas, dabar – A.Valinskas).
Paskutinėmis Gedimino Kirkilo Vyriausybės dienomis, atrodė, Lietuvoje nebus jėgos, galinčios pasipriešinti apie „Leo LT“ susispietusiai politikos, verslo, teisėsaugos ir žiniasklaidos grupuotei. Net opozicija buvo įtarinėjama koketavimu su „liūtuku“. Bet įvyko Seimo rinkimai, kuriuos ta grupuotė netikėtai gėdingai pralaimėjo. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) gavo šansą įrodyti, kad jie nėra susipainioję su energetikų klanais.
Jau du kartus buvo bandoma nutraukti Lietuvos politinės sistemos ir energetikos korupcinius ryšius. Ir abu sykius nesėkmingai. „Abonento“ istorija baigėsi trijų partijų iždininkų lengvu išgąsčiu ir simboliniu atsistatydinimu, užtat Specialiųjų tyrimų tarnyba prarado savo vadovą Valentiną Junoką. Dar niekingiau baigėsi V.Pociūno tremties į Baltarusiją parlamentinis tyrimas: net pulkininko išsiuntimo į Gardiną ir pomirtinio juodinimo iniciatoriai Dainius Dabašinskas ir Darius Jurgelevičius dirba departamente kaip dirbę, o sąžiningai liudiję VSD pareigūnai iki šiol yra bedarbiai. Visi susitaikė su Seimo tyrimo atskleistu skandalingu faktu, kad „Dujotekana“ atleidžia ir skiria Lietuvos premjerus.
Bet gal jau nebeatleidinės ir nebeskirs? Gal šis trečiasis TS-LKD bandymas iš energetinių resursų tarpininkų sugrąžinti valdžią teisėtiems savininkams – tautos išrinktiems atstovams ir jų paskirtai Vyriausybei – bus sėkmingas? Netikėčiausia, kad net „VP Market“ dešimtukas nedemonstruoja didelio gailesčio dėl Vyriausybės ryžtingai perimamo valstybės kontrolėn „Leo LT“. Ir net negąsdina A.Kubiliaus būsimomis milžiniškomis baudomis už sutarties sulaužymą. Gal ir šie Lietuvos verslo lyderiai jau suvokė, kad buvo įvilioti korumpuotų suktų veikėjų į priešišką, menkai pažįstamą politikos – ir net geopolitikos – teritoriją, kur galima prarasti ne tik pinigus, bet ir gerą vardą?
