Loreta Soščekienė: In memoriam valstybės tarnybai

Tarnyba ruošiama... senukams?

Nebestebina ir tai, kad VRM vadovai, akivaizdžiai ignoruojantys problemas, su kuriomis susiduria viena valstybės tarnautojų dalis, o būtent statutiniai pareigūnai, visas jėgas meta abejotinos vertės valstybės tarnybos pertvarkai.

Šiuo metu galiojančiame valstybės tarnybos įstatyme yra įtvirtintas amžiaus cenzas, t.y. asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų. Įstatymo projekte viršutinės ribos nebelieka, t.y. galėsi žmogau dirbti ir iki 100 metų. Iš tiesų, perskaičius visą projektą, tai nebestebina, nes valstybės tarnyba bus patraukli tik vadovams ir pensininkams, jaunimo ten ir surišus nenutempsi.

Grąžinamas principas „aš vadovas – tu kvailys“?

Karjeros valstybės tarnautojų veiklos vertinimas paliktas vien tik tiesioginio vadovo malonei. Nebeliko jokių nuostatų, reglamentuojančių tolesnį procesą, kai valstybės tarnautojas nesutinka su tiesioginio vadovo vertinimu. Matyt, rengėjai yra tvirtai įsitikinę, kad tokių drąsuolių tiesiog nebebus.

Iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamųjų dalių išbraukiamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Panašu, kad toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į valstybės tarnybos patrauklumą įsigaliojus šiam įstatymui. Kaip minėjau, jaunimas vargu ar ateis dirbti, o likusiems, 65 metų ir vyresniems iš tiesų didelė prabanga mokėti tokį priedą, juolab, kad jie gaus ir pensijas.

Pagal projektą, kiekvienos įstaigos vadovas nustatys įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. Visiškai neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis bus ši sistema rengiama, keičiama ar panaikinama. O mes turime labai karčios patirties, kai net griežtai įstatymu reglamentuotos tvarkos interpretuojamos labai kūrybingai, bet tai bent gali „atsukti“ atgal. O ką kalbėti, kai nebus aiškių įstatyminių kriterijų, kuriais gali remtis profesinės sąjungos, ginančios narių teisių pažeidimus?

Iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamųjų dalių išbraukiamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

Linkėjimai regionams, svajojantiems prisivilioti specialistų

Šiuo metu galiojančiame įstatyme valstybės tarnautojui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos, už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos.

Projekte valstybės tarnautojų atostogos yra sulyginamos su darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis atostogomis, t.y. bus skiriama 20 darbo dienų, išdirbus toje pačioje įstaigoje 10 metų, suteikiamos 3 papildomos darbo dienos, po to kas sekančius 5 metus papildomai po vieną dieną.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu įstatymas kalba apie stažą valstybės tarnybai, taigi, nėra jokio skirtumo, kurioje įstaigoje valstybės tarnautojas dirbs. Projekte šis stažas bus „pririštas“ prie vienos įstaigos. Jei tarnautojas penkerius metus dirba Marijampolės savivaldybėje, o po to įsidarbina Kauno rajono savivaldybėje, reiškia jo stažas vėl skaičiuojamas nuo nulio.

Nuostabi valstybės „padėka“ lojaliam tarnautojui. Linkėjimai kolegoms regionuose, jūs pasmerkti juose likti iki darbingo amžiaus pabaigos, nes tiesiog bus labai nenaudinga daryti horizontalią karjerą keičiant miestą. Linkėjimai ir vadovams, kurie dabar dar gali į mažesnius miestelius prisikviesti specialistų. O kuo gundys įsigaliojus naujai tvarkai? Grynesniu oru ir mažesniais kamščiais?

Jei tarnautojas penkerius metus dirba Marijampolės savivaldybėje, o po to įsidarbina Kauno rajono savivaldybėje, reiškia jo stažas vėl skaičiuojamas nuo nulio.

Profesinės sąjungos tapo kliuviniu?

Valstybės tarnybos įstatymo rengėjai pasirūpino, kad projekte neliktų net užuominos į socialinę partnerystę.

Dabar įstatyme aiškiai apibrėžtas kolektyvinių sutarčių taikymas valstybės tarnyboje, projekte lieka tik nuoroda į darbo kodeksą. Lyg ir viskas puiku, tačiau atsižvelgiant į ilgametę derybinę praktiką žinome, kad jei nėra įtvirtinta įstatyme, jokia sutartis negalios valstybės tarnautojams, nei nacionalinė, nei šakos.

Šiuo metu valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinio, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat dalyvauti profesinių sąjungų organizacinėje veikloje.

Tam skiriama iki 16 valandų tarnybos laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis, tačiau bendras tarnybos laiko valandų skaičius negali viršyti 100 valandų. Pagal darbo kodeksą profesinių sąjungų atstovams skiriama 60 valandų darbo laiko per mėnesį, taiga, laikas mažinamas kone per pusę.

Ar kastruota valstybės tarnyba liks efektyvi?

Gali kilti pagrįstas klausimas, kuo gi valstybės tarnautojai yra geresni už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį. Kodėl būtent jiems reikia specialių garantijų?

Atsakymas labai paprastas, todėl, kad norint tapti valstybės tarnautoju žmogus turi atitikti aibę specialiųjų reikalavimų, turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu, būti nepriekaištingos reputacijos, bei lojalus Lietuvos valstybei (ne vadovui).

Be specialiųjų reikalavimų yra nustatyti ir ribojimai, pvz. draudžiama eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose, ar užsiimti kita veikla, jeigu tai sukelia interesų konfliktą ir taip toliau.

Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo, kurio sutuoktinis, partneris, sugyventinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais.

Ribojimų yra gana daug. O kokie skatinimai?

Kas realiai valstybės tarnybą padarys konkurencingesnę nei ji yra dabar?

Naujoji reforma? Labai tuo abejoju. Ji kaip tik taps tuo „eglišakių nuklotu takeliu“ valstybės tarnybai.

Juokauti galime ir dar ciniškiau, tik kas iš to. Juk kokybiška valstybės tarnyba – tai ir kokybiškos paslaugos kiekvienoje savivaldybėje. Gyventojams, verslui, visiems. Degraduos valstybės tarnyba, degraduos ir visi „vieno langelio“ principai ar ES standartai. O telefono autoatsakiklyje skambės ne „prašome palaukti, visi užimti“, o „deja, nėra kam išspręsti jūsų problemos“.

Loreta Soščekienė yra Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė