Kadangi jau matyti kriminalinės policijos reformos pabaiga, tai komisariatuose dabar tikras naujų vadovų atrankų vajus.
Šiuo metu galioja tokia sistema – pretendentus vertina atrankos komisijos, jose nario teisėmis dalyvauja ir profesinės sąjungos atstovas. Jis gali užduoti klausimus ir vertinti pretendentų atsakymus.
Laikas nuo laiko atrankose tenka dalyvauti ir man. Ir vis liūdniau tenka konstatuoti, jog, nepaisant vadovų pokyčių Vidaus reikalų ministerijoje bei Policijos departamente, likusioje Lietuvoje veiksmas – „švogeriškai stabilus“.
Nepaisant vadovų pokyčių Vidaus reikalų ministerijoje bei Policijos departamente, likusioje Lietuvoje veiksmas – „švogeriškai stabilus“.
Neseniai vykusioje vienoje tokių atrankų stebėjau, kaip aukštais balais buvo įvertinta kandidatė į vadovus, kuri nieko negalėjo pasakyti apie vidaus tarnybos statuto projektą, įvardinti bent esminį skirtumą nuo dabar galiojančio.
Tačiau kilo nemalonus klausimas, ar galima objektyviai vertinti pareigūnų atsakymus, kai akivaizdžiai matyti, jog klausimai pretendentams buvo žinomi iš anksto? O gal reikėtų įvertinti komisijos narį, kuris taip geranoriškai dalinasi klausimais su tam tikrais kandidatais ar kandidatėm?
Man taip „patiko“ sudėtinis klausimas, kad jį užsirašiau: „Kuo skiriasi efektyvumas ir naudingumas? Kas yra efektinga, bet nenaudinga, o kas naudinga, bet neefektinga? Ir kas nenaudinga ir neefektinga, o kas – naudinga ir efektinga?“.
Koks turėtų būti „objektyvus“ atsakymas į šią „abra-kadabra“ ir kaip jį įvertinti? Man tai nuskambėjo kaip tyčiojimasis iš pretendento. Juolab, kad jį uždavė vienas iš komisariato vadovų.
Štai tuomet profesinės sąjungos atstovas ir susiduria su tam tikra dilema. Juk įrodyti, kad atranka režisuojama „palankiam“ pretendentui, ir kad kai kurie klausimai išrinktiesiems žinomi dar prieš konkursą, beveik neįmanoma. Tai – tik vienos atrankos fragmentai.
Tačiau šis pavyzdys rodo augančią tendenciją. Kai kuriose apskrityse profsąjungų atstovai nebenori dalyvauti atrankose, nes jaučiasi taip, lyg juos norima paversti statistais šou, kuriame laimėtojai aiškūs iš anksto. Panašu, kad šis jausmas gali išplisti kur kas plačiau ir sąžiningi pareigūnai greitai pradės vengti konkursų. Kas toliau?
Loreta Soščekienė yra Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė