Ir kai atrodė, jog didesnės politinės sumaišties negali kilti po to, kai britų parlamentarai atmetė Theresos May ir ES suderėtą pasitraukimo susitarimą, neprognozuojami britų salų gyventojai nustebino. Jei sausio 15 dienos balsavimas, kai premjerė patyrė rekordinį pralaimėjimą (jos susitarimas buvo atmestas 230 balsų – didžiausias valdžios pralaimėjimas istorijoje), leido daryti šiokių tokių prielaidų apie tolimesnius jos veiksmus, tai antradienio balsavimas pasitarnavo priešingai ir netgi įnešė komiškų elementų.
Pradžiai – svarbiausi dalykai. Parlamentarai galėjo siūlyti savo pataisas Th. May planui ir dėl tų, kuriuos Bendruomenių rūmų pirmininkas išrinko, balsavo. Didžiausio susidomėjimo ir šansų surinkti daugumą balsų sulaukė leiboristų partijos atstovės Yvette Cooper pataisa, kuri numatė išstojimo procedūros pratęsimą iki 2019 metų pabaigos, jei premjerė nesugebėtų užsitikrinti paramos savo variantui iki vasario antrosios pusės, konservatorės Caroline Spelman siūlymas, kuriuo JK negalėtų palikti ES be susitarimo bei konservatoriaus Graham Brady pataisa, kuri įpareigotų vyriausybę persiderėti dėl „apsaugos mechanizmo“, kuris užtikrina, jog tarp Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos, kuri yra Jungtinės Karalystės dalis, neiškils fizinė siena. Ir čia reikalai tampa daug įdomesni.
Pirmiausia, iš šių trijų pagrindinių, buvo balsuota dėl Y.Cooper pataisos, kurią parėmė ir Leiboristų partija, nors ir buvo pateikusi savo atskirą siūlymą. Nepaisant leiboristų vadovybės palaikymo, prieš balsavo 14 kairiųjų. Atsvara – 17 konservatorių, kurie balsavo už šį siūlymą, tačiau ši pataisa buvo atmesta 321 balsu prieš 298.
Šios siūlomos pataisos atmetimą galima laikyti pralaimėjimu vertinant iš leiboristų perspektyvos, tačiau tikrai ne tokiu, kokio nebuvo tikėtasi. Niekam ne paslaptis, jog Leiboristų partija nėra vieninga „Brexit‘o“ klausimu – partijos konferencijoje buvo patvirtinta šūsnis galimų opcijų, įskaitant ir pakartotinį referendumą. Tačiau jau senokai buvo kalbama, jog partijos vadovybė nenori tokio scenarijaus ir siekia išankstinių rinkimų. Dabar jau beveik užtikrintai galima tvirtinti, jog jie neįvyks.
Todėl tiek frakcija, tiek pati partija yra susiskaldžiusi. Nemaža dalis eilinių partijos narių pasisako už pasilikimą ES (t.y. išstojimo sustabdymą) arba bent jau antrąjį referendumą. Kita dalis yra už muitų sąjungą, kurios dabar siekia ir Jeremy Corbyn‘as. Trečioji grupė siekia „Brexit‘o“, nes tokia buvo žmonių valia ir ketvirtieji paprasčiausiai nori palikti ES dėl asmeninių politinių nuostatų.
Po šio balsavimo prasidėjo pati įdomiausia dalis.
Antrasis eilėje buvo C.Spelman siūlymas, kuriuo siekiama, kad JK neišstotų be susitarimo. Kitaip sakant, atmetamas no-deal scenarijus, ko iki šiol nepadarė Th. May dėl ko neįvyko nei vienas susitikimas su opozicijos lyderiu J.Corbyn‘u. Ir šis siūlymas buvo priimas 8 balsų persvara: 318-310. Tačiau...
Šis siūlymas nėra teisiškai įpareigojantis. Jis – patariamojo pobūdžio. Šioje vietoje Th. May įgauna erdvės įvairiems manevrams, kuriuos iškart ir pademonstravo. Kalbėdama po visų balsavimu ji dar kartą pasakė, jog atmesti scenarijaus, kuomet JK išstoja be susitarimo ji negali, nes „tik oponavimas tokiam scenarijui negali tokio varianto panaikinti“.
Bet 2016 metų referendumas, kuris ir įsuko šią karuselę, taip pat buvo tik patariamojo pobūdžio ir šis argumentas bus stipri korta opozicijos rankoje, ypatingai J.Corbyn‘o, kuris patvirtino, jog sės su Th. May už derybų stalo ir sieks rasti išeitį iš susidariusios situacijos. Juolab, kad ir 17 konservatorių balsavo „už“.
Trečioji pataisa yra pati kontroversiškiausia. Vadinamasis „apsaugos mechanizmas“, skirtas apsisaugoti nuo „kietos“ sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, yra saugiklis, kuriuo tikimasi apsisaugoti nuo potencialaus kruvino konflikto, kuris išsikerojo antroje praėjusio amžiaus pusėje, tarp nacionalistų airių, kurie norėjo, jog Šiaurės Airija prisijungtų prie Airijos respublikos ir unionistų, kurie priešinosi tokiam tikslui ir siekė išlaikyti Šiaurės Airiją JK sudėtyje.
Šio susitarimo paskirtis – išlaikyti atvirą sieną tarp dviejų Airijų net jei nebus pasiektas joks išsiskyrimo susitarimas taip paliekant Šiaurės Airiją muitų sąjungoje ir, su tam tikromis išlygomis, bendroje ES rinkoje.
Nepaisant to, jog 2017 gruodį abi pusės preliminariai sutarė šiuo klausimu, dabar kyla daugybė ginčų, nes Th. May kategoriškai prieštarauja dviems atskiriems muitų susitarimams – vienas Šiaurės Airijai, kitas – likusiai JK. O tokiam scenarijui, kuriame visa Jungtinė Karalystė yra įtraukiama į minėtą susitarimą ir į muitų sąjungą bei bendrąją rinką net ir išstojus iš ES, prieštarauja konservatorių frakcijos nariai, nes baiminasi, jog „įstrigs“ neribotam laikui taip ir de facto nenutraukdami ryšių su Europa.
G.Brady pataisoje numatoma, jog „skyrybų pakte“ apsaugos mechanizmas (backstop) būtų pakeistas „alternatyviu susitarimu“. Nepaisant to, jog šią pataisą rėmė ir norintieji palikti ES, ir norintieji likti, joje nėra nieko apie tai, kokios alternatyvos galėtų būti. Panašu, jog niekas net nenumano, kuo būtų galima pakeisti šį mechanizmą. Ir vis dėlto ši pataisa buvo priimta 317 balsų prieš 301. Tuomet sekė politiniai valdančiųjų žaidimai.
Th. May paskelbė, jog dėka šios pataisos, ji galės vykti į Briuselį ir persiderėti tai, kas jau yra sutarta. Konkrečiai – apsaugos mechanizmo principą. Visiškai nepripažindama fakto, jog neturi jokios alternatyvos ir jokių siūlymų.
Iškart po balsavimo Europos Vadovų Tarybos prezidentas Donaldas Tusk‘as išplatino pranešimą, kuriame teigiama, jog dėl apsaugos mechanizmo persiderama nebus, nes jis yra sudėtinė išstojimo sutarties dalis. O ji taip nebus persvarstoma – tai geriausia, ką Jungtinė Karalystė gaus. Lygiai tokią pačią poziciją išsakė ir Airijos premjeras.
Tad Theresa May ir toliau užsiima tik bandymais įtikti konservatorių partijai. Žinodama, jog jokios alternatyvos nėra, Europos Sąjungos narės derasi vieningai ir nesutiks persiderėti, vis tiek mėgino įtikti visoms torių grupelėms. Šiai dienai ji jas patenkino. Tačiau nuvykusi į Briuselį ir atsirėmusi į sieną ji turės rinktis: konservatoriai ar valstybės ateitis?
Ruoškitės. Pačio kiečiausio „Brexit‘o“ tikimybė auga kiekvieną minutę.
Lukas Vaigauskas yra Lietuvos socialdemokratų partijos komunikacijos specialistas.
