Todėl turime stiprinti šį Europos vaidmenį bei jos gebėjimą tinkamai suvaldyti krizes. Koronaviruso sukelta pandemija mums parodė, į kurias sritis turime sutelkti savo dėmesį: Europos gyventojai ne be pagrindo yra nusivylę ES lyderiais, vienašališku valstybių narių sprendimu uždaryti savo sienas, skirtingais keliavimo reikalavimais bei karantino trukme, o svarbiausia – lėtesniu vakcinacijos tempu nei tas, kurį stebime artimiausiose savo Vakarų partnerių valstybėse. Europa per ilgai buvo užstrigusi sudėtinguose procesuose, kurie lėmė tai, kad sprendimai buvo priimami per vėlai. Todėl konferencija, skirta Europos ateičiai aptarti, turi susikoncentruoti į svarbiausią prioritetą – ES gebėjimą veikti greitai ir įgyvendinti savo piliečių poreikius.
Kai kuriose srityse Europa turėtų grąžinti dalį kompetencijų valstybėms narėms, tačiau iškilus bendrų veiksmų būtinybei, Europos Sąjungai reikalinga stipresnė vykdomoji galia. Tai leistų imtis veiksmų ir sprendimų įgyvendinimo daug greičiau.
Pažvelkime į Rusiją, Turkiją ar Kiniją: viena valstybė negali sutrukdyti Europai imtis veiksmų pasauliniame kontekste, tačiau tai vyksta, todėl mes turime siekti didesnio efektyvumo užsienio politikos atžvilgiu, pereidami nuo vienbalsiškumo prie sprendimų priėmimo daugumos balsų pagrindu.
Mums reikia aiškaus plano gynybinės sąjungos su NATO kūrimui su pilnaverte jungtine būstine Europoje.
Europa taip pat privalo stiprinti savo saugumo ir gynybos pajėgumus bei būti vieninga. Mums reikia aiškaus plano gynybinės sąjungos su NATO kūrimui su pilnaverte jungtine būstine Europoje. Neturime atsisakyti nacionalinių karinių pajėgų, tačiau privalome sutelkti savo pajėgas, kad pasaulis su mumis elgtųsi pagarbiai. Be abejo, mūsų gynybiniai pajėgumai turi būti naudojami tik taikos kūrimui.
Tam, kad apsaugotume Europos piliečius, turime būti pasiruošę ateities pandemijoms bei kitoms baisioms ligoms. Nors už sveikatos ir medicininės priežiūros užtikrinimą pirmiausia atsakingos valstybės narės, visi suprantame, kad pandemijos nepripažįsta sienų. Todėl Europoje turime įkurti „Marie Skłodowska Curie Aukštojo lygio mokslinių tyrimų institutą“, kuriame bendradarbiautų geriausi ir talentingiausi specialistai. Tokiu būdu paspartintume kovą prieš vėžinius susirgimus, Alzheimerio ligą bei tokias užkrečiamąsias ligas kaip COVID-19. Europa turi galimybę tapti naująja sveikatos inovacijų laboratorija.
Būtent technologijos skatina pokyčius ir transformuoja mūsų pasaulį. Todėl Europa turi tapti skaitmeninės revoliucijos lydere. Mums reikalingi tinkami sugebėjimai išvystyti skaitmeninę bendrąją rinką. Turime priimti europinį „Skaitmeninį aktą“, numatantį įpareigojančius investicinius tikslus bei infrastruktūros standartus su tokiais pavyzdiniais projektais kaip ypatingai saugus 5G ryšys. Turime plėsti skaidulų tinklą, investuoti į dirbtinį intelektą ir kompiuterinį mokymą, kad galėtume siekti aukštų rezultatų tiksliosios medicinos srityje, tobulinti „švarias“ ateities mobilumo inovacijas bei vystyti naujas baterijų technologijas.
Užsibrėžę ambicingo tikslo iki 2030-ųjų 55 procentais sumažinti išmetamųjų dujų kiekį, jau dabar pirmaujame gamtos apsaugos srityje.
Užsibrėžę ambicingo tikslo iki 2030-ųjų 55 procentais sumažinti išmetamųjų dujų kiekį, jau dabar pirmaujame gamtos apsaugos srityje. Bet galime žengti dar toliau ir siekti, kad Europos Sąjunga būtų atsakinga už klimato politiką, ypač derantis dėl tarptautinių ir europinius ekologijos standartus atitinkančių susitarimų su trečiosiomis šalimis.
Tačiau tam, kad visi šie tikslai būtų įgyvendinti, Europa privalo finansiškai pasiruošti būsimų krizių suvaldymui. Todėl turime baigti Ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimą, sutelkti savo dėmesį į stabilumą ir makroekonomikos veikimą. Ištikus ekonomikos krizei, turime siekti, kad ateities kartų neprislėgtų dar didesnė skolų našta. Negalime sau leisti prarasti entuziazmo, kuriuo dega mūsų jauni žmonės. Privalome pasirūpinti, kad ateityje jie klestėtų, patys prisidėdami prie tokios rytdienos kūrimo.
Europiečiams reikia stipresnės demokratinės lyderystės.
Pastaraisiais metais Europos gyventojams vis dažniau atrodydavo, kad Briuselyje į jų gyvenimą visiškai neatsižvelgiama. Europiečiai nežino, ką kaltinti dėl nesėkmių ar apdovanoti pozityvių pasiekimų atveju. Taip nutinka todėl, kad per daug žmonių yra atsakingi už tuos pačius dalykus tuo pačiu metu: svarbūs sprendimai yra atidėliojami, todėl piliečių akyse prarandama atskaitomybė. Europiečiams reikia stipresnės demokratinės lyderystės.
Kaip bebūtų, Europos gebėjimas efektyviai suvaldyti krizę bus įmanomas tik žmonėms ją įteisinus tai daryti, todėl turime stiprinti Europos demokratinį mandatą. Iki kitų rinkimų privalome aiškiai apibrėžti, kas ir už ką yra atskaitingas. Nacionaliniuose rinkimuose piliečiai turi teisę rinktis iš kandidatų, turinčių atskiras rinkimų programas. Būtent todėl turime sustiprinti pagrindinio kandidato procesą, kuris balsuotojams suteiktų sprendžiamąjį žodį dėl to, kas vadovaus Europos Komisijai. Didžiausia partija, sudaranti valdančiąją daugumą, turės teisę nominuoti Komisijos Prezidentą/-ę, jeigu tam pritars Europos Parlamento dauguma. Galėtume būti ir dar ambicingesni, įvesdami tiesioginius Prezidento/-ės rinkimus. Be to, Europos Sąjungai reikalingi pokyčiai, nustatant, kieno žodis yra svaresnis. Pagaliau nusprendusi turėti vieną vykdantįjį Prezidentą/-ę, Europa būtų apsaugota nuo „sofageito“ situacijų.
Norėdama atlaikyti būsimas krizes, Europa privalo keistis, kad taptų demokratiškesne ir turėtų visas reikalingas galias dirbti bendriems europiečių interesams. Štai kodėl „Konferencija dėl Europos ateities“ neturėtų prasidėti jokiais tabu ar apribojimais. Turime būti atviri ir brėžti ambicingus tikslus. Sekdama pirmųjų ES kūrėjų pėdomis, Europos liaudies partijos (EPP) frakcija ir toliau sieks glaudesnės europinės integracijos, padėsiančios įgyvendinti piliečių lūkesčius. Nustokime galvoti vien tik apie krizės suvaldymą ir pradėkime svajoti apie savo ateitį.
