Demokratinėje šalyje reikia daug laiko tam, kad tokie žmonės būtų išaiškinti ir nukenksminti: reikia rinkti įrodymus, sutelkti visas jėgas tam, kad šie žmonės būtų izoliuoti, o tai padaryti nėra lengva, nes Kremlius ir jo tarnai tokius individus įnirtingai gina. Pastarieji, net pašalinti iš reikšmingų visuomenės sferų, stengiasi visomis jėgomis grįžti į politiką.
Šis straipsnis ne apie konkrečius kandidatus, bet apie tokių žmonių psichologinį portretą, jų politines nuostatas, kurios ilgainiui virsta Lietuvos politika ir daro įtaką mūsų gyvenimams, stabdo Lietuvos pažangą. Šis straipsnis apie tai, kiek savyje turime Tėvynės ir jėgų atskirti laisvę nuo išdavystės.
Tokie žmonės yra bailiai, apsimetėliai ir prisitaikėliai. Jie bijo diskusijos, bijo eiti prieš srovę ir prieštarauti dominuojančiai nuomonei net ir tais atvejais, kai tai jiems asmeniškai nėra priimtina, jie prie dominuojančios nuomonės tiesiog prisitaiko. Šie žmonės nesugeba formuluoti Lietuvos interesų ir jų ginti, nes šalies interesų gynimas dažnai reiškia ir plaukimą prieš srovę. Jiems stinga gebėjimo analizuoti aplinką, rasti geriausią sprendimą bendruomenei, Lietuvai, apmąstant priemones, kurios padėtų ginti šalies interesus, suburtų draugų koaliciją šiam tikslui įgyvendinti. Tam reikia asmenybės moralinio stuburo ir drąsos, kurią įvairiais istoriniais tarpsniais demonstravo tokie lyderiai kaip Vytautas Landsbergis, John‘as McCain‘as, Ronald‘as Reagan‘as ar Šv. Jonas Paulius II. Šie žmonės keitė pasaulį, o ne prie jo prisitaikė.
Kremliaus kandidatai dažnai pragmatizmą iškelia aukščiau moralinių vertybių, todėl kalba apie dialogą su agresoriais ir demokratijos priešais (įskaitant su Kremliumi), vienybę, taiką, nes nesugeba ar sąmoningai nenori atskirti pelų nuo grūdų, agresoriaus nuo aukos, Rytų nuo Vakarų, kairės nuo dešinės. Jie natūraliai vengia bet kokių konfliktų, nes konfliktų pripažinimas verstų juos užimti nepatogią poziciją, kurios jie nenori. Tokie žmonės neturi ir aiškių vertybių ir nemėgsta, kai apie jas kalbama, nes jas tektų viešai ginti. Jie pabrėžia pragmatinį interesą, pinigus, jėgą, laimėjimą bet kokia kaina, kadangi šventų dalykų tiesiog neturi. Tokie žmonės nepralaimi, nes visada renkasi nebūtinai teisingą, bet nugalėtojo pusę ir dažnai išduoda silpnesnįjį. Jų propaguojamas dialogas, taika ir vienybė yra apsimestiniai sprendimai, nes iš tiesų jie propaguoja stipresniojo, dominuojančiojo teisę valdyti šalį, regioną, išduodant silpnesniojo teisę išsakyti ir ginti savo laisvę, nuomonę, galimybę priešintis stipresniajam.
Šie žmonės nėra demokratai. Dažniausiai jie būna autokratai, nes negali pakęsti kitos nuomonės, kadangi patys yra prisitaikėliai. Prisitaikydami prie dominuojančios nuomonės jie negailestingi silpnesniojo kritiškai nuomonei, nes patys yra labai silpni. Jie nepakenčia asmenybių, tvirtų principų, nes patys tokių neturi, todėl vienintelis būdas tokiems žmonėms įtvirtinti savo valdžią – visapusiškai prisitaikyti prie aukštesniojo, stipresniojo, užgniaužiant bet kokį „silpnesniųjų“ pasipriešinimą.
Prisitaikėliai niekada nėra tikri lyderiai, nes visą gyvenimą tūnojo užuovėjoje, kuri leido prisiglausti ir paslėpti savo silpnumą. Jie dažnai keičia aplinką, nes toje pačioje aplinkoje pernelyg pavojinga ir lengva prarasti įtaką, kai aplinkybės pasikeičia. Jie pasirengę ir politinei išdavystei, nuolat ieško užslėptų pinigų, oligarchų užtarimo, kurie gali padėti įgyvendinti jų nepasotinamą valdžios troškimą. Šie žmonės linkę parduoti savo principus vardan pozicijos, ir niekada neatsisako pozicijų vardan principų, nes tokių neturi.
Tokie žmonės visada pabrėžia sistemos reikšmę prieš asmenybę, niekada neiškelia žmogaus orumo, individo moralinės ir intelektinės reikšmės, gina Kremlių, o ne laisvę. Pasisako už rytietiškų oligarchų, o ne žmonių valdomą Lietuvą ir žmogaus kūrybinių, verslumo galių stiprinimą. Kūrybingi, išsilavinę piliečiai Kremliaus šaukliams yra tikras pavojus.
Kremliaus kandidatai mano priklausantys „elitui“ ir tikisi jo paramos, nes jiems priimtinesnis nomenklatūros dominavimas. Jie – už piliečių nuolankumą ir prisitaikymą, o ne už patriotišką, išsilavinusią ir drąsią asmenybę.
Kremliaus kandidatas yra gana dažnas Lietuvos ir kitų nuo okupacijos virusų besigydančių visuomenių fenomenas, kuriuo laisvoje Lietuvoje mėginama įtvirtinti nelaisvės ideologiją, atveriant Lietuvą Kremliaus poveikiui. Rinkimės atsakingai.
Mantas Kuncaitis yra TS-LKD Londono Sičio skyriaus pirmininkas.