Aiškaus tikslo neturėjimas nulemia blaškymąsi, neleidžia objektyviai įvertinti jau nuveiktų ir ateityje laukiančių darbų. Tad privalome išsikelti ne tik ambicingus, bet ir aiškius bei pamatuojamus tikslus, kurie leistų kelti pragyvenimo lygį šalyje bei paverstų Lietuvą viena patraukliausių šalių gyventi, sugrįžti, atvykti. Kaip rodo įvairių apklausų rezultatai, žmonių judėjimą dažnai lemia ekonominiai veiksniai, todėl nuo jų ir pradėkime.
Jau seniai nebesame pigios darbo jėgos šalis, gebanti pritraukti užsienio investuotojus mažu darbo užmokesčiu. Tokia ir neturėtume būti. Minimalų atlygį mokantys darbdaviai ateina ir išeina ten, kur pigiau. Turime įgauti daugiau pasitikėjimo savimi, siekti ne vytis traukinį, o jį vairuoti.
Aukštos pridėtinės vertės, inovacijų, ateities technologijų kraštas – nauja Lietuvos ūkio vizitinė kortelė. Kelyje į sėkmę itin svarbus valstybės turimų ir planuojamų gauti iš Europos Sąjungos lėšų sukoncentravimas bei nukreipimas į inovatyvias ūkio šakas ir mokslinius tyrimus, reklaminių žinučių siuntimas pasauliui, kontakto stiprinimas su potencialiais investuotojais, galimybė įgyti žinias, įgūdžius ir kompetencijas, kurių reikia norint prisitaikyti šių dienų darbo rinkoje bei ateityje jos pokyčius inicijuoti patiems. Talentų išlaikymas, susigrąžinimas.
Nors žemėlapyje Šveicarija teatrodo nedidelė valstybė su palyginti mažu gyventojų skaičiumi, ji laikoma viena labiausiai išsivysčiusių ir turtingiausių valstybių visame pasaulyje. Ji nėra lyderė daugumoje pramonės šakų, tačiau didelė koncentracija į kelias aukšto lygio technologijų šakas jai leidžia būti ten, kur norėtų būti didžioji dauguma net labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių.
Įvairiuose pasaulio forumuose akcentuojama, kad ateities šveicarais taps tie, kurie sugebės sukurti sėkmingus IT ir biotechnologijų klasterius.
Šveicarija garsėja prestižiniais mechaniniais laikrodžiais, programinio valdymo staklėmis, matavimo prietaisais, bankine sistema. Tai tik kelios šakos, kurių užteko sukurti klestinčią valstybę. Įvairiuose pasaulio forumuose akcentuojama, kad ateities šveicarais taps tie, kurie sugebės sukurti sėkmingus IT ir biotechnologijų klasterius. Jau šiandien šiuose sektoriuose dominuoja aukščiausi atlyginimai ir gaunama didžiausia grąža valstybei. Galbūt, tai mūsų raktas į lyderiaujančią ir geidžiamą Lietuvą, kurioje skurdas bei emigracija liks tik istorijos puslapiuose? Juo labiau, kad dauguma sąlygų mums palankios, turime tam gabumų, nepriekaištingas geografines sąlygas. Jau dabar galime pasigirti sparčiausiu bevieliu ryšiu pasaulyje.
Gausu ir kitų, nei dydžiu, nei resursais ar gyventojų skaičiaus gausa nepasižyminčių sėkmingų valstybių. Kadaise vargingiausia Europos bendrijų šalimi buvusi Airija tapo viena turtingiausių valstybių pasaulyje. Joje pajamos vienam gyventojui jau 2005 buvo antrojoje vietoje po Liuksemburgo.
Vadinamąjį ekonominį stebuklą čia taip pat sukūrė jau minėtos aukštosios technologijos. Šalyje veikia daugybė tarptautinės programinės įrangos gamintojų korporacijų, viena iš jų – mums gerai pažįstama gigantė ‚‚Apple‘‘. Liberali darbo rinka leidžia pritraukti talentus iš užsienio.
Kita ekonominės gerovės šalis – Liuksemburgas. Jos ekonomika tvirtai stovi ant finansinio sektoriaus bei chemikalų ir gumos pramonės pamatų. Bene liberaliausios sąlygos Europoje šiai nykštukinei valstybei padėjo pritraukti galybę bankų, kurių skaičius 2002 m. siekė net 177. Taip pat šalyje veikia platus spektras įvairių holdingų, draudimo kompanijų ir investicinių fondų.
Šveicarija, Airija, Liuksemburgas - nė viena iš jų nėra pigios darbo jėgos šalis. Jos atpažįstamos kaip kvalifikuotos, technologiškai išsivysčiusios, aukštą pridėtinę vertę kuriančios valstybės. Kiekviena pasirinko nišinį kelią, o ne mėgino turėti „visko po truputį“. Nepaisant brangios darbo jėgos, jos išlieka patrauklios investuotojams.
Galbūt laikas susikoncentruoti ir tapti nišine technologine valstybe ir mums? Turėti korporacijas, kurių sukuriama vertė ir be darbo mokesčių galėtų užtikrinti kokybišką infrastruktūrą, gerai apmokamą viešąjį sektorių, pensijas, iš kurių senjorai galėtų keliauti po pasaulį?
Turime keisti požiūri į gaunamus paramos fondų pinigus. Šiandien susidaro įspūdis, kad svarbiausia yra juos įsisavinti, o tik po to galvoti, kaip juos efektyviausiai išnaudoti. ES parama Lietuvai 2014-2020 laikotarpiui siekia apie 7 milijardus eurų. Šių pinigų neturėtume „pravalgyti“, t.y. panaudoti kuriant infrastruktūrą, kuria niekas nesinaudos.
Privalome šią paramą tikslingai investuoti kurdami mechanizmą, kuris užtikrins solidžią ir reguliarią grąžą, kurs pridėtinę vertę ir nuosekliai augins valstybės biudžetą. Kviečiant pasaulinius technologijų brendus įsikurti Lietuvoje, šie pinigai galėtų prisidėti prie jiems reikiamos infrastruktūros įrengimo taip sukuriant konkurencinį pranašumą.
Šiandien susijusių sprendimų priėmėjai yra išsibarstę tarp daugybės institucijų. Norint pasiekti didesnį efektyvumą, politinė valia turi koncentruotis po vienu, konkrečiai šiuo tikslu sukurtu inovatyvios ekonomikos kūrimo stogu. Naujas požiūris – atsiperkančiai investuoti, o ne įsisavinti.
Vienas esminių faktorių, lemiančių investuotojo apsisprendimą renkantis šalį, yra konkrečiai veiklai reikalingų kvalifikuotų darbuotojų pasiūla. Tam reikalingos esminės pertvarkos profesinio mokymo srityje. Siekiant, kad kiekvienam norinčiam būtų sudarytos sąlygos įgyti naujų, darbo rinkoje paklausių įgūdžių, būtina gerinti bendradarbiavimą tarp verslo ir profesinių mokyklų. Visų suinteresuotų šalių įtraukimas užtikrintų didesnes lėšas ir atsakomybę už jaunuolių paruošimą ateitiems iššūkiams.
Nė viena šalis nėra pajėgi parengti tiek talentų, kad patenkintų visų sričių poreikius. Todėl jau dabar vyksta arši konkurencija dėl protų pritraukimo. Ateityje ekonomika remsis būtent tais, kurie sugebės kurti inovatyvius produktus ir paslaugas. Šveicarija, Airija, Singapūras, JAV, Kanada, Anglija, Vokietija, Prancūzija ir kt. ekonomiškai stiprios valstybės tai daro jau ne vieną dešimtmetį.
Pavyzdžiui, beveik trečdalis (27%) šveicarų yra gimę svetur. Be aiškios protų pritraukimo strategijos būtų naivu tikėtis stambių pasaulinių investuotojų dėmesio. Būtina ir tvirta politinė valia atnaujinti šiuolaikinius iššūkius atspindinčią įstatyminę bazę, suteikiančią reikiamą lankstumą atsižvelgiant į saugumo elementus. Būtini ir papildomi žmogiškieji bei finansiniai ištekliai, tokių agentūrų kaip ‚‚Investuok Lietuvoje‘‘ stiprinimas bei plėtra.
Šių tikslų nepavyktų įgyvendinti per vienerius ar kelerius metus, tačiau kuo greičiau pradėsime, tuo arčiau prie tikslo artėsime. Opiausios valstybės problemos išsprendžiamos turint viziją ir pasiryžimą ją įgyvendinti. Tad nusibrėžkime naujas gaires ir nebijokime būti ambicingi, būti priekyje.
Mantas Paulauskas yra LR Liberalų sąjūdžio Kauno miesto skyriaus tarybos narys.
