Ypatingą vietą spaudoje užima gyvenimo dramos – merginų, moterų nusivylusių vyriška gimine ir gyvenimu, vyrų apgautų ir paliktų, pasakojimai.
Vyrauja ir kitokio pobūdžio straipsniai apie mergaites ir moteris: smurto aukas, vyrų, kūdikių žudikes, alkoholikes, narkomanes, vagiles, prostitutes. Taigi, internetinėje spaudoje pateikiami mergaičių ir moterų įvaizdžiai nėra patrauklūs. Jie tiesiog veikia kaip skaitytojų smalsumo ir lytiškumo dirgikliai.
Jie klosto ribotą skaitytojų supratimą apie mergaitę ir moterį – kaip fiziškai geidžiamą objektą ar moraliai smerktiną būtybę. Per mažai aprašomas mergaitės ir moters vidaus pasaulis, sudėtingas mąstymas, socialinės mergaitės ir moters kančių ir įvairių priklausomybių priežastys ar mergaitės įsivaizduojami gyvenimo tikslai ir siekiai, profesiniai laimėjimai.
Mergaitės turi išmokti tikėti savo talentu, gabumais ir gebėjimais, kad galėtų atsispirti moteriškąją lytį menkinančiam požiūriui.
Nėra analitinių, teigiamų turiningo mergaičių gyvenimo pavyzdžių, kurie galėtų padėti Lietuvos mergaitėms pamatyti įvairių specialybių moters profesionalės paveikslą, nes jo tikrai stinga Lietuvos viešojoje erdvėje.
Internetinėje žiniasklaidoje platinamas vienpusis mergaitės ir moters vaizdavimas paaiškina tai, kodėl lyčių lygybę ir lygias galimybes kuriančioje Lietuvos visuomenėje dauguma mergaičių ir moterų nepasitiki savimi, kodėl mergaitės paviršutiniškai mėgdžioja tariamų „žvaigždžių“ išvaizdą ar gyvenimo būdą, tampa masių visuomenės „rožine“ vartotoja ar preke.
„Rožinė pabaisa“ – tai pavadinimas metodinės priemonės, 2012 m. išleistos Švedijoje, kuri skirta mokytojams, medikėms, visuomeninėms moterų asociacijoms, mergaičių lyderių grupėms ir toms merginoms, kurios yra priklausomos nuo alkoholio, narkotikų ir tabako.
Metodinė priemonė sudaryta iš tekstų, kurie informuoja ir įspėja mergaites dėl galimų jų sveikatai ir gyvenimo būdui grėsmių (tekstus parengė Ruth Arvidsson), ir dramos pratybų, kurias įspėjamų tekstų pagrindu parengė Jeanette Roos.
Knygos tikslas padėti mergaitėms išvengti vartotojų visuomenėje siūlomų prekių ir pagundų, kurios paverčia mergaites bevalėmis vartotojiškos visuomenės aukomis, ir padėti įveikti jau įgytą priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų ir tabako. Knygoje aiškinami ir lyties bei lytiškumo stereotipai, kurie taip pat paverčia mergaites „rožinėmis pabaisomis“.
Rožinė spalva yra simbolis, kuriuo nuo gimimo ženklinama moteriškoji lytis ir stereotipinis moteriškumas, paverčiantis moterį šiuolaikinės visuomenės reklamuojama, perkama ir parduodama preke. Būtent todėl knygos paantraštė skatina mergaites savarankiškai mąstyti, suvokti savo asmenybės tapatumą, ugdyti pasitikėjimą savimi ir, atsisakius „rožinių pagundų“, atsakingai kurti asmeninį gyvenimą.
Kovo 11 d. Seime, siekiant užpildyti mergaičių ugdymo spragas, žadinti mergaičių savivoką, savigarbą ir saviraišką, vyko Baltijos valstybių atstovių seminaras, kuris yra dalis tarptautinio projekto, skatinančio mergaičių intelektinę emocinę brandą, ir padedančio joms greičiau orientuotis pasaulyje, kuriame egzistuoja realūs pavojai mergaičių sveikatai, psichikai, gyvybei.
Seminaro vadovės iš Švedijos Leena Harake ir Britt Fredenman noriai dalijosi darbo su mergaitėmis patirtimi, vadovaudamos esčių, latvių ir lietuvių pratyboms, kuriose buvo akcentuojamas mergaičių sveikas gyvenimo būdas, kūrybiškumo sklaida, mokymasis suvokti savo asmenybės ypatingumą, formuoti savarankiškas mintis ir jas drąsiai reikšti, išklausyti kitas nuomones, rinktis vieną iš alternatyvų ir gebėti pagrįsti savo pasirinkimą.
Metodinė priemonė „Rožinė pabaisa“ baigiama provokuojančiu klausimu, kas yra nepriklausoma moteris – ar ta, kuri paklūsta vartojimo kultūrai, ar ta, kuri ieško mene asmenybę stiprinančios jėgos.
Mergaičių ir moterų nepasitikėjimas savimi, kaip patriarchalinės visuomenės lyčių nelygybės liekana, iki šiol yra pagrindinė kliūtis mergaitėms ir moterims kalbėti viešumoje, aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje, konkuruoti su vyrais visų lygių valdžios sluoksniuose. Mergaitės turi išmokti tikėti savo talentu, gabumais ir gebėjimais, kad galėtų atsispirti moteriškąją lytį menkinančiam požiūriui.
Mokymo programoje „Rožinė pabaisa“ aptariama lyties ir lytiškumo stereotipų įtaka mergaitėms: ar vartotojiškoje kultūroje mergaitės turėtų besąlygiškai priimti siūlomas išvaizdos formas, mados diktatą, dietų receptus, pažinčių užmezgimo patarimus, elgesio normas.
Ar mergaitės visų pirma turėtų būti skatinamos išmokti suprasti save, viduje sutarti su savimi ir negyventi tuštybės mugės brukamais pavyzdžiais, pradėti savarankiškai mąstyti ir veikti. Socialinė, kultūrinė aplinka daro didelę įtaką mergaitėms, todėl mergaičių švietimas ir skatinimas mokytis turėtų būti esminis orientyras šiuolaikinėje pagundų ir pavojų erdvėje.
Siekiant apsaugoti augančią mergaitę nuo aplinkos grėsmių ir smurto, lyčių nelygybės apraiškų, skatinti mergaites kūrybiškam asmenybės gyvenimui, Jungtinės Tautos 2011 m. spalio mėnesio 11 dieną paskelbė Tarptautine mergaitės diena.
Metodinė priemonė „Rožinė pabaisa“ baigiama provokuojančiu klausimu, kas yra nepriklausoma moteris – ar ta, kuri paklūsta vartojimo kultūrai, ar ta, kuri ieško mene asmenybę stiprinančios jėgos.
O kokią kultūrą, kokią rožinę pabaisą, mergaitėms siūlo lietuviškoji internetinė žiniasklaida? Kaip įtikti vyrui ir kaip jį pamaloninti?
Marija Aušrinė Pavilionienė yra Seimo narė, socialdemokratė