Lietuvių kalbos žodynas pašaukimą apibrėžia kaip gyvenimo tikslą, palinkimą į kokį nors darbą ar profesiją. Vadinasi, prieš kunigą, socialinių paslaugų teikėją, nebūtina klūpoti nusižeminančiai, bučiuoti jam rankos, nes jis yra tik paprastas žmogus, pasirinkęs profesiją, kuri nereikalauja nei sunkaus fizinio darbo, nei ypatingų intelektinių pastangų.
Tačiau, manau, ši profesija skatina prisitaikymą prie bažnytinės brolijos ir griežtos hierarchijos. Archajiškų biblinių tekstų metų metais skaitymas ir jų tradicinis interpretavimas, dalyvavimas Bažnyčios sugalvotose religinėse apeigose ir eisenose nereikalauja ypatingo išsilavinimo, didelio talento ar darbštumo.
XVII a. Nyderlandų mąstytojo Benedicto de Spinozos mintis, kad Bažnyčia tapo teatru, kuriame oratoriai siekia, jog jais būtų žavimasi, ir kuriame jie savo priešininkus pasmerkia visuotinei paniekai (The Portable Atheist.Essential Readings for Nonbeliever. Selected and with introductions by Christopher Hitchens. Da Capo Press, 2007, p. 17), tinka ir šių dienų Lietuvai.
Nemalonu yra tai, kad pasaulietinės valdžios atstovai pataikauja bažnytininkams, tikėdamiesi klerikalų paramos Seimo rinkimuose.
Galima stebėti Bažnyčios spektaklius tol, kol šie spektakliai nedaro žalos žmonėms, tačiau, kai klerikalai ima brautis į valstybės švietimo ir mokslo sistemas, įstatymų leidybą, tiesiogiai beldžiasi į Seimo narių namų duris, telefoniniais skambučiais daro parlamentarams psichologinį spaudimą, kyla netikinčiųjų ir išprususių piliečių pasipiktinimas, nes kunigai, siekdami išsaugoti Bažnyčios įtaką visuomenei, pernelyg aršiai gindami savo grupinius interesus, mėgina koreguoti įstatymų projektus taip, kad šie atitiktų dogmatiškąją Bažnyčios pasaulėžiūrą.
Tokiu būdu dvasininkai pažeidžia sekuliarios, demokratinės visuomenės piliečių lūkesčius gauti mokslu grįstą lytinį ugdymą, šiuolaikines, mokslu grįstas pagalbinio apvaisinimo paslaugas.
Lietuvos kunigų kišimasis į įstatymų leidybą taip atbukino kai kurių Seimo narių protus, jog šie parlamento salėje ėmė šaukti apie atskyrimą nuo Bažnyčios tų, kurie, priimant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, balsuos už embrionų šaldymą.
Žymus britų ateistas Richardas Dawkinsas teigia, kad „religiniai tikėjimai yra iracionalūs“, kad religiniai tikėjimai žmones atbukina (p. 308). Tai tikra tiesa, nes religiniai tikėjimai prieštarauja mokslui ir remiasi vien moralės dogmomis bei bibliniais stebuklais, kurie tinka tik fantastikos sričiai, kaip, pavyzdžiui, tai, kad pasaulis buvo sukurtas per 6 dienas, kad Marija pagimdė kūdikį nuo šventosios dvasios, kad lavonas prisikėlė gyvu žmogumi.
XXI a. sparčiai vystantis kosmoso tyrinėjimams, fizikos, astronomijos, medicinos mokslams, aklai tikėti bažnytininkų sukonstruota dievo galybe, dievo „išmintinguoju projektu“ sukuriant visatą, žemę ir gyvybę, yra absurdiška.
Anglų biologo Charles'o Darwino natūralios rūšių atrankos kaip rūšių evoliucijos teorija, amerikiečių astronomo Edwino Hubble‘o teiginys, jog visata plečiasi (p. 315), britų kosmoso tyrėjo Stepheno Hawkingo mintis, kad visata neturi ribų, pradžios ir pabaigos (p. 321), įrodo, jog nėra jokio dievo kūrėjo.
Škotų filosofas ir istorikas Davidas Hume‘as tvirtino, jog tikėti dievu yra tikra „intelektinė savižudybė“ ( 283), ypač šiuolaikiniame pasaulyje, kai religiniai fanatikai dievo vardu žudo žmones ir rengia teroristinius išpuolius.
2016 m. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų valstybėje yra virš 900 skirtingų religinių bendruomenių dvasinių lyderių. Iš jų - 809 Romos katalikų dvasiniai vadovai. 2 graikų apeigų katalikų, 22 evangelikų liuteronų, 11 evangelikų reformatų, 60 ortodoksų stačiatikių, 14 sentikių, 8 musulmonų, 5 karaimų, 1 judėjų.
Ši religinių dvasinių vadovų grupė mėgina lemti mūsų valstybės piliečių pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą, daryti įtaką individo privataus šeimos gyvenimo formos pasirinkimui, pagalbinio apvaisinimo technologijų įteisinimui.
Individo laisvą religijos ir tikėjimo pasirinkimą bei jų viešą išpažinimą saugo LR Konstitucija (str.26), tačiau bažnytininkai visai nepaiso šio Konstitucijos straipsnio tęsinio: „niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą“ , t.y. Lietuvos klerikalai nepripažįsta laisvamanių ir taip pažeidžia ateistų teisę netikėti dievu, todėl ir pasitelkia psichologinį smurtą, šmeižtą, siekdami dvasiškai pažeisti tuos visuomenės veikėjus, politikus ir mokslininkus, kurie nepripažįsta archajiško mąstymo.
Lietuvos klerikalai tikrai nėra dievo vietininkai žemėje, o tik žmonės, kurie pernelyg sureikšmina savo profesiją, taip sureikšmindami ir savo asmenybę.
Nemalonu yra tai, kad pasaulietinės valdžios atstovai pataikauja bažnytininkams, tikėdamiesi klerikalų paramos Seimo rinkimuose. Štai, pavyzdžiui, dėl kunigų įtakos buvo vėlesniam laikui atidėtas partnerystės įstatymo projekto aptarimas vyriausybėje.
Mokslo amžiuje akivaizdu, kad jokia religija nepajėgia įveikti laisvo, išsilavinusio žmogaus mąstymo, jo proto galios ir vidinio maišto prieš religinį absurdą.
Pašaukimas kūrybai, menui, mokslui žmogui yra reikšmingas todėl, kad individas, dirbdamas mėgstamą darbą, atskleidžia savo unikalų talentą ir gebėjimus. Pašaukimas kunigystei gali būti reikšmingas tuomet, kai žmogus nuoširdžiai tiki, jog savo profesiniu dėmesiu gali padėti kitam iškęsti gyvenimo skausmą ir negandas, padėti jam atsiverti dvasiškai artimiems žmonėms, kai dalyvauja žmogaus gyvenimo džiaugsmuose.
Tačiau nemalonu yra tai, kai dvasininkai pabrėžia, jog žmogaus gyvenimas yra amžina atgaila už kažkokias nuodėmes, kai jie naudojasi žmonių nežinojimu, mirties ir ateities baime, kai mokslo amžiuje palaiko iracionalumo bei prietarų tradicijas.
Europos istorija garsėja ne vien krikščionybės įtaka Europos kultūrai. Europos istorija žymi ir tuo, kad visuomenės raidoje buvo priešinamasi Bažnyčios dogmoms, maištaujama prieš klerikalų žiaurumą naikinant ir žudant kitaminčius. Mokslo amžiuje akivaizdu, kad jokia religija nepajėgia įveikti laisvo, išsilavinusio žmogaus mąstymo, jo proto galios ir vidinio maišto prieš religinį absurdą.
Marija Aušrinė Pavilionienė yra Seimo narė, socialdemokratė
