Šalies politiką visuomenės gerovės prasme kur kas labiau gali keisti išsilavinusios moterys, suvokusios lyčių istoriją, moterų judėjimo ir feminizmo istoriją, moterų solidarumą, lyčių darną, gerbiančios ir ginančios žmogaus teises ir laisves, o ne tos moterys, kurios kaip kareiviai ateina į politiką aklai vykdyti partijos programų, primestas komandas ir paliepimus, kuriuos išsako vyriškoji partijų viršūnė.
Politikoje reikalingos originaliai ir drąsiai mąstančios asmenybės, išsivadavusios iš mąstymo dogmų, prietarų, nacionalizmo, pripažįstančios europietiškumą ir kosmopolitizmą, nekeliaklupsčiaujančios prieš tautinį uždarumą ar provincialų religingumą.
Politikoje egzistuoja akivaizdi takoskyra, kurią brėžia ne lyčių skirtumai, o žmonių išsilavinimas ar neišsilavinimas, altruizmas ar egoizmas, idealizmas ar pragmatizmas, nuoširdus ar apsimestinis religingumas arba ateizmas ir religinis fundamentalizmas bei grupiniai interesai. Tačiau svarbiausi dalykai, kurie, mano manymu, turėtų būti būdingi politikams, moterims ir vyrams, yra gebėjimas savarankiškai ir kritiškai mąstyti bei nuolatinis savęs tobulinimas.
Svarbiausi dalykai, kurie, mano manymu, turėtų būti būdingi politikams, moterims ir vyrams, yra gebėjimas savarankiškai ir kritiškai mąstyti bei nuolatinis savęs tobulinimas.
Buvimas politikoje nereiškia individo visų svajonių išsipildymo ir naudojimosi valdžios privilegijomis. Tai – tik individo naujo gyvenimo kelio etapas, kuriuo einant ryškėja individo profesinė branda ar nebrandumas, siauras ar panoraminis mąstymas, darbas kitų labui ar sau, narciziškai liaupsinant save politikoje.
Kai politikoje susitelkia konservatyviai mąstantys vyrai ir moterys, kaip šiandien Lietuvos parlamente, jie sudaro mūro sieną, kuri blokuoja naujas idėjas ir pažangius įstatymus, užkerta kelią mokslo skvarbai politikoje, žmogaus teisių įgyvendinimui visuomenėje. Skirtingų lyčių individų konservatyvumas politikoje bloškia visuomenę atgal, stabdo visuomenės pažangą, verčia žmones emigruoti iš šalies.
Puikus pastarųjų dienų Lietuvos politikos konservatyvumo įrodymas yra Seimo narių daugumos mėginimas keisti LR Konstitucijos 38 straipsnį, siekiant į Konstituciją „įkalti“ šeimos kaip santuokos apibrėžimą, ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimas, kuris tikrai nepagelbės nevaisingiems Lietuvos piliečiams, o tik žalos moters sveikatą ir tuščiai naudos valstybės lėšas.
Aptarę moterų kaip save suvokiančių asmenybių dalyvavimą politikoje, aptarkime ir moterų skaičiaus politikoje didinimo svarbą. Daugiau moterų politikoje reikia tam, kad moterys išsklaidytų vyrų daugumą valstybės valdyme, įstatymų priėmimo ir valstybės atstovavimo srityse. Kad būtų sugriauti vyriškosios lyties dominavimo ir moteriškosios lyties nevisavertiškumo mitai. Kad moterims daugiau nereikėtų visuomenei įrodinėti, jog jos yra puikios profesionalės ir kompetentingos politikės, ko visai nereikalaujama iš vyrų.
Kad moterys padėtų griauti lytiškumo, lyčių vaidmenų stereotipus, tradicinės šeimos, kaip vienintelės tinkančios Lietuvai šeimos formos, suvokimą, ir remtų laisvą individo pasirinkimą ir konstitucinę teisę kurti privatų gyvenimą. Kad moterys kovotų prieš dogmatišką, tamsuolišką mąstymą ir pasisakytų už moterų lytines ir reprodukcines teises, lytinį švietimą, moters kaip laisvai mąstančios, kūrybingos asmenybės formavimą, profesinio darbo ir šeimos gyvenimo derinimo galimybių valstybėje plėtrą.
Daugiau moterų politikoje reikia tam, kad moterys išsklaidytų vyrų daugumą valstybės valdyme, įstatymų priėmimo ir valstybės atstovavimo srityse.
Manau, Lietuvoje jau peržengėme ribą, kai demokratėjančiai Lietuvai reikėjo įrodinėti svarbą ir nuopelnus moterų požiūrio ir moterų veiklos visuomenės istorijoje ir kultūroje, kai moterų skaičiaus augimas politikoje ir moterų išėjimas iš uždaros šeimos erdvės ir jų raiška visuomeninėje sferoje buvo gyvybiškai esmingi formuojant lyčių lygybės ir lygių galimybių sampratas ir įstatymus.
Šiandien Lietuvai reikia naujos kokybės politikių: išsilavinusių, energingų ir drąsių asmenybių, kurios mestų iššūkį vyriškajam šovinizmui ir dvasiniam nerangumui. Pasisakytų už lyčių lygybę visose visuomenės srityse, ir prieš vyrų patyčias moterų atžvilgiu, vyrų smurtą prieš moteris ir mergaites, prekybą moterimis, o ne siektų įteisinti prostituciją, ir kovotų su dar egzistuojančiomis daugialypėmis moterų diskriminacijos formomis.
Šiandien Lietuvai reikia moterų politikių, kurios kaip asmenybės išdrįstų ir gebėtų vienytis viršpartinėje erdvėje tam, kad būtų išsaugomi demokratijos, humanizmo, teisingumo, solidarumo, žmogaus, moterų teisių, lyčių lygybės, žmogiškojo orumo esmės ir principai.
Lietuvos politikai tikrai nereikia tokių moteriškių, kurios savo fanatizmu ir ribotu mąstymu yra labiau atgrasios nei širšės, kurios darniai dūzgia tradiciškai mąstančiųjų vyrų politikų chore, pamina lytines ir reprodukcines teises, švietimą ir mokslą tam, kad dar vienai Seimo kadencijai galėtų patogiai įsisprausti į parlamentaro kėdę.
Marija Aušrinė Pavilionienė yra Seimo narė, socialdemokratė