Marija Užkurėlytė: Ar pilietiškumas yra problema Lietuvos jaunimo tarpe?

Lietuvos strateginiuose dokumentuose pilietiškumas yra apibrėžiamas kaip „asmens savo teisių, atsakomybės ir pareigų demokratinei valstybei suvokimas, veikla visuomenės labui, bendrapiliečių teisių ir laisvių, demokratijos gynimas, gerovės Lietuvai siekimas“.

Valstybės siekis yra turėti aktyvius, socialiai atsakingus ir bendruomeniškus piliečius. Susiklosčiusi šiandieninė geopolitinė situacija ir globalizacijos padariniai reikalauja ypatingai gerai išugdyto pilietiškumo suvokimo iš kiekvieno piliečio, nes pilietiškumui iškyla vis naujų iššūkių, tokių, kaip regionų atskirtis, emigracija, popkultūros įtaka. Nepaisant esamų programų, vis dėlto, situacija jaunimo tarpe negerėja. 2020 metais atliktas „Jaunimo problematikos tyrimas“ rodė prastesnius rezultatus, lyginant su anksčiau daryto tyrimo rezultatais.

Politinio – pilietinio aktyvumo rodiklių palyginimas

Tik 4,5 proc. respondentų pasižymėjo aukštu politiniu – pilietiniu aktyvumu, ir 25,6 proc. apklaustųjų – vidutiniu, na, o likusių 69,9 proc. respondentų buvo žemo politinio-pilietinio aktyvumo. Ši apklausa rodo, kad lyginant su ankstesniu tyrimu, darytu 2010 – 2011 metais, politinis-pilietinis aktyvumas buvo nukritęs (žr. 1 pav.).

To priežastys buvo įvairios, kurias identifikuoti galima analizuojant respondentų atsakymus, kai kiekvienam tiriamajam buvo suskaičiuoti teigiami atsakymai ir gautas suminis politinio-pilietinio aktyvumo rodiklis, kurio reikšmės kito nuo 0-8 (kur 0 reiškia visišką pasyvumą, o 8 – visišką aktyvumą). Tyrime respondentai buvo skirstomi pagal amžiaus grupes (14-19 m., 20-24 m., 25-29 m.), pagal lytį ir gyvenamąją vietą (miestas ir kaimo vietovė).

Daugumos respondentų pilietinio-politinio aktyvumo rodiklis buvo vidutinis – 76,6 proc., ir tik 8,6 proc. – aukštas. Darome išvadą, kad pilietinio-politinio aktyvumo apraiškos buvo jaučiamos daugelio respondentų aplinkoje (t. y. mokykloje, pokalbiuose su tėvais ir draugais). Tačiau požiūrio į politiką negatyvumo rodiklis trečdalio respondentų buvo aukštas, daugiau nei pusės – vidutinis, ir pastebėta, kad vyrų negatyvumo rodiklis buvo aukštesnis nei moterų. Kas formavo negatyvų požiūrį ir turėjo lemiamos reikšmės, išskirti buvo sunku. Tai galėjo būti iš aplinkos kylanti įtaka, kurią, be abejo, formavo ir žiniasklaida. Tačiau kai kurie šio tyrimo rodikliai pagerėjo lyginant su ankstesniu tyrimu, darytu 2010 – 2011 metais.

Nuostatų pilietinės visuomenės atžvilgiu rodiklių palyginimas

Galima spėti, jog intensyvus švietėjiškas ugdymas po truputį davė vaisius, bet vis dar reikėjo stiprinti praktinę ugdymo dalį, suteikiant reikiamą finansavimą ir nusistatant ilgalaikius vykdymo planus. Gal gerosios praktikos reikėtų pasisemti iš valstybių, kurių rodikliai yra aukštesni? Pilietiškumo ugdymas turi būti tapatinamas su aktyvia veikla, o ne teoriniu išmokimu.

Mokiniai turi būti skatinami dalyvauti bendruomeninėse veiklose, ir, tokiu būdu, būtų formuojamos jaunimo vertybės bei ugdomi gebėjimai vykdant pilietines pareigas. Reikėtų nepamiršti ir nevyriausybinių organizacijų, kurių tikslai ir siekiai dažnai sutampa su valstybinėmis. NVO įneša didelį indėlį jaunimo savirealizacijos veiklose, todėl manau, kad joms, kaip pilietiškumo ugdymo įrankiui, turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys. Situacija jaunimo tarpe gerėja ir vis daugiau jaunų žmonių įsitraukia į savanoriškas veiklas. Galima teikti jog jaunimas geriausiai save, kaip piliečius, realizuoja dalyvaudami savanoriškoje veikloje, taigi reikia tam sudaryti sąlygas ir didinti prieinamumą kiekvienam joje dalyvauti.

2021 metais Jaunimo reikalų agentūros atliktas tyrimas „Jaunimo nuomonės apie pilietinį dalyvavimą ir dalyvavimui poveikį darančių veiksnių Lietuvoje sociologinis tyrimas“ atskleidė, kad daugelis iš jaunimo tarpo dalyvautų, jeigu būtų sprendžiamos respondentams aktualios problemos, ir jų nuomonė būtų svarbi. Didelę įtaką įsitraukimui darytų lankstus savanorystės grafikas (jiems patogus laikas), labai svarbūs respondentams tėvų, draugų, mokytojų ar dėstytojų teigiami pasisakymai ir pavyzdžiai. Mažesniam skaičiui respondentų įtaką darytų nuomonių formuotojų teigiami pasisakymai ar pavyzdžiai.

2022 metais Jaunimo reikalų agentūros atliktas tyrimas „Jaunimo savanoriškos tarnybos programos vertinimas: savanorio perspektyva“ leido daryti išvadą, kad Lietuvoje savanorių pasiskirstymas darėsi tolygesnis, o bendras Jaunimo savanoriškos tarnybos programos dalyvių skaičius augo.

Svarbiausios dalyvavimo priežastys buvo šios: pirma, kad patys dalyviai to norėjo, o, antra, kad buvo pridedamas 0,25 stojimo balas į aukštąsias mokyklas. Respondentai nurodė, jog savanoriškas darbas jiems leido įgauti naujų įgūdžių ir kompetencijų, susipažinti su naujais žmonėmis už mokyklos ribų, jaustis naudingiems ir tikrai reikalingiems. Daugumos apklaustųjų savanorystės patirtys buvo teigiamos. Didelis jų skaičius pabrėžė mentoriaus svarbą jiems savanoriaujant.

2022 metais mentoriaus vaidmuo išaugo sprendžiant problemines situacijas, taip pat padidėjo pasitikėjimas mentoriumi, daugelis nurodė, jog mentoriai savanoriams padėjo perprasti jų veiklos svarbą. Svarbu, kad mentorystė savanoriškoje veikloje ir toliau vaidintų svarbų vaidmenį ir ugdytų pilietišką jaunimą.